Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Terminologija 6

Kasmetinis tęstinis Lietuvių kalbos instituto leidinys.

 

Numeriai:

1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23

 

 

TURINYS

 

 

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS

 

R. Marcinkevičienė. Terminografija ir tekstynas    5

A. Kaulakienė. Kompiuterijos terminijos sinonimija: yda ar būtinybė    23

J. Klimavičius. Kodėl bombomis bombarduoja    29

J. Klimavičius. Dailylentė ir dailyjuostė    44

G. Kazlauskaitė. Lietuvių fonologijos terminų sandara ir kilmė    51

R. Gučas. Apie vargonų terminus    63

 

PRAEITIES AIDAI

 

St. Keinys. Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė    69

A. Umbrasas. V. Mykolaičio-Putino literatūrologijos terminai su -inis, -ė formos dėmenimis    78

 

SVARSTYMAI, SIŪLYMAI

 

V. Žalkauskas. Dėl įrengimo, sąrankos, statos, pasirinkties ir artimų terminų vartosenos kompiuterijoje    91

D. Vainauskienė. Apie gėlių, jų spalvų pavadinimus ir kitus dalykus    98

 

TERMINIJOS SMULKMENOS IR LEIDINIAI

 

K. Gaivenis. Terminijos įvairenybės    105

P. Zemlevičiūtė. Literatūros terminų žodyno pradžia    111

J. Gaivenytė. Naujausi lietuviški terminų žodynai    116

 


S A N T R A U K O S

 


1 R. Marcinkevičienė
2
A. Kaulakienė
3
J. Klimavičius
4
J. Klimavičius
5
G. Kazlauskaitė
6
R. Gučas
7 St. Keinys
8 A. Umbrasas

 

1

TERMINOGRAFIJA IR TEKSTYNAS

 

     Šiuolaikinė terminologija, siekianti surinkti, aprašyti ir sunorminti įvairių mokslo šakų terminus, negali apsieiti be kompiuterinio tekstyno ir su juo susijusių kitų kompiuterinio terminų banko rengimo etapų: bendrojo pobūdžio ar specialios programinės įrangos, leksinės duomenų bazės, etc. Tekstynas turi būti parengtas taip, kad apimtų kuo didesnę tekstų įvairovę ir taip reprezentuotų aprašomosios mokslo šakos kalbą. Vartojant net ir bendrojo pobūdžio- leksikografams skirtą programinę įrangą galima automatiškai gauti žodžių ir žodžių junginių – kandidatų į terminus sąrašus, iš kurių atrenkami žinomi ir nauji terminai.

 

2

Kompiuterijos terminijos sinonimija: yda ar būtinybė

 

     Sparti kompiuterių technikos plėtra ir jų įsigalėjimas beveik visose žmogaus veiklos srityse pateikia daugybę terminų, pavadinančių funkcines kompiuterių dalis, kompiuterinių sistemų bei tinklų architektūrą, duomenų apdorojimą bei perdavimą, programinę įrangą, jos veiklą ir kt. Tad neatsitiktinai pastaraisiais metais buvo išleisti net keturi kompiuterijos terminų žodynai (K. Paulausko ir J. Jasinevičiaus „Aiškinamasis kompiuterijos žodynas“ (K., 1995. – 370 p.); aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų terminų žodynėlis „Informatika ir kompiuterių įranga“ (V., 1995. – 96 p.); „Aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų kompiuterijos terminų žodynas“ (K., 1997. – 366 p.); lietuvių-anglų-rusų-vokiečių kalbų terminų žodynas „Informatika“ (V., 1997. – 943 p. – toliau I). Juose sukaupti ir inventorizuoti dabartiniai kompiuterijos terminai.

     Terminai, kaip ir bendrinės kalbos žodžiai, normintini per variantus ir sinonimus. Todėl pirmiausia reikia aktualizuoti jau esamus lietuviškus skolinių atitikmenis ir kurti daugiau lietuviškų naujadarų, kurie galėtų konkuruoti su skoliniais. Priešingu atveju dėl nenutrūkstamo (kartais net gausaus) ir netvarkomo skolintų kompiuterijos terminų antplūdžio gali susidaryti tokia padėtis, kad visa termininė kompiuterijos leksika taps skolinta. Todėl tokią kompiuterijos terminijos padėtį reikėtų laikyti nenormalia, nes būtų pažeistas vienas svarbiausių terminologijos principų – savųjų terminų prioriteto principas.

 

3

KODĖL BOMBOMIS BOMBARDUOJA

 

    Dabartinė sistema, įvardijanti aviacijos sąvokas, yra susidariusi iš artilerijos (ir rankinės ginkluotės) terminų sistemos

BOMBA – BOMBARDA – BOMBARDUOTI

bombosvaidis – šaudyti

granata – granatsvaidis – šaudyti (mėtyti)

kulka – kulkosvaidis – šaudyti

Iškritus realemai bombarda, pakitus bombos reikšmei –

BOMBA – BOMBONEŠIS – BOMBARDUOTI

bombolaidis – leisti

     Bombonešis gana aiškiai motyvuoja bombos naująją reikšmę. Žodis bombarduoti tebelieka neaiškiai motyvuotas, bet kokios nors dviprasmybės kalbos vartotojai nejaučia. Vienas bandymas taisyti – žodį bombarduoti keisti „aiškiu“ bombuoti – pasirodė nereikalingas, nepriimtinas. Motyvaciją gal kiek praskleistų istorizmo bombarda ir bombos istorinės reikšmės – „pabūklo šaudmuo“ – dėjimas į bendrinės kalbos žodyną.

     Panašiai (ir kiek kitaip) klostosi minos, torpedos, raketos mikrosistemos, bet čia kai kas tebėra pusiaukelėje, o smarki technikos raida mažai palieka laiko joms susigulėti.

 

4

DAILYLENTĖ  IR DAILYJUOSTĖ 

 

     1948 m. fiksuotas žodis dailylentė gana ilgai nepateko į norminamuosius ir terminų žodynus. Su dailylente galėjusi konkuruoti (apdarinė) sienlentė apskritai neįsigalėjo jokia reikšme. Pradžioje dailylentė skirta prie lentjuosčių ar medjuosčių kategorijos, bet daug vėliau įsigalėjus dailyjuostei (nors fiksuota taip pat 1948 m.), dailylentė patenka į lentų ar lentelių kategoriją. Pusšimčio metų vyksmas besibaigiąs. Tai dalis platesnio terminologinio vyksmo, kurio rezultatai yra minėtoji sienlentė, grindlentė, parketlentė, vagonlentė, stoglentė, spraustlentė, šonlentė, višš(u)lentė, tarplentė ir neseniai terminologizuotos storlentė bei plonlentė, taip pat medjuostė, lentjuostė, rėmjuostė, grindjuostė, lubjuostė, stiklajuostė, gaubt(a)juostė, plyšiajuostė. Daugiau sistemiškumo – aiškesni terminai. Bet normos pastovumas svarbiau už aklą sistemiškumą – tai pasakytina apie dailylentės ir dailyjuostės jungiamąjį balsį: nedėsningas, bet gana būdingas ir tvirtai įsigalėjęs.

 

5

Lietuvių fonologijos terminų sandara ir kilmė

 

     Straipsnyje sandaros ir kilmės atžvilgiais aptariami dabartiniai lietuvių fonologijos terminai. Tyrimo medžiaga surinkta iš A. Girdenio darbų „Fonologija“ (1981) ir „Teoriniai fonologijos pagrindai“ (1995).

     Daug problemų kelia tarptautinių terminų aptarimas darybos atžvilgiu, nes ne visada sinchroniškai motyvuotai galima paaiškinti vieno ar kito termino sandarą. Šio tipo terminai į lietuvių kalbą patenka jau padaryti ir nėra lietuvių kalbos žodžių darybos rezultatas. Dėl šios priežasties jų skaidymas ir afiksų skyrimas yra kiek formalus ir sąlygiškas. Pasitaiko atvejų, kai galima kalbėti tik apie morfeminį, o ne darybinį skaidumą. Tikraisiais vediniais čia laikomi tie tarptautiniai terminai, kurie turi lietuvių kalboje funkcionuojantį pamatinį žodį.

     Didesnioji dalis lietuvių fonologijoje vartojamų vienažodžių terminų darinių daiktavardžių yra priesagų vediniai. Kitų darybos būdų vediniai yra palyginti negausūs. Didžiąją dalį sudėtinių terminų sudaro dvižodžiai terminai (derinamojo arba valdomojo pažyminio). Kilmės atžvilgiu vienažodžių terminų grupėje gausiausi yra tarptautiniai terminai, dvižodžių – terminai, kurių abu dėmenys yra lietuviški, trižodžių – terminai, kuriuos sudaro lietuviški ir tarptautiniai dėmenys. Šie duomenys, žinoma, nėra absoliutūs (tam reikėtų didesnio kiekio fonologijos darbų analizės terminologiniu aspektu), bet tendencijas pastebėti galima.

 

6

Apie vargonų terminus

 

     Apie būtinumą turėti lietuvišką vargonų terminiją bene pirmasis rašė Jonas Garalevičius (1871–1943) 1909 m. J. Naujalio leistame „Vargonininko“ žurnale.

     Kavarsko bažnyčioje apie 1925 m. buvo pastatyti vargonai, kurių registrus bandyta pavadinti lietuviškai (Erdvės fleita vietoje Hohlflöte, Lendrių fleita vietoje Rohrflöte, Stirn. Ragelis – Gemshorn, Gluosn. Dūdele – Salicional ir pan.) arba tarptautinius pavadinimus rašyti su lietuviška galūne: Principalas, Burdonas, Subbasa (vietoje Principal, Burdon, Sabbas).

     Vėliau vargonų terminija šiek tiek norminta leidžiant lietuviškus muzikos terminų žodynus ir enciklopedijas. Šios srities terminiją normino V. Bičiūnas, J. Kazlauskas, A. Krutulys, A. Venckus ir kt. Tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad vargonų terminija jau galutinai sutvarkyta. Ir dabar, atsirandant vis didesniam meistrų bei mokyklų, kuriose mokoma vargonuoti skaičiui, kyla susikalbėjimo rūpestis, taigi ir reikalas dar kartą peržiūrėti vargonų terminus.

 

7

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

 

     Straipsnyje gvildenama organizacinė ir praktinė kalbininko Prano Skardžiaus (1899–1975) terminologijos srities veikla tiek Lietuvoje, tiek po Antrojo pasaulinio karo užsieniuose. Dėl svarbos išskirta pagalba rengiant St. Šalkauskio „Bendrąją folosofijos terminiją“ (1938 m.) bei Čikagoje išleistas paties Pr. Skardžiaus sudarytas žodynas „Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys“ (1973 m.). Apžvelgti ir gausūs Pr. Skardžiaus Lietuvoje bei Amerikoje paskelbti straipsniai dėl atskirų terminų ar jų pluoštų. Daroma išvada, kad terminologijos klausimus Pr. Skardžius kėlė ir svarstė visų pirma ne specialiuoju (terminologijos), o bendruoju bendrinės kalbos teikybos atžvilgiu. Nors teorinių terminologijos klausimų atskirai Pr. Skardžius nėra nagrinėjęs, jo rašiniuose yra nemažai taiklių apibendrinimų, pastabų, patarimų, svarbių ir terminologijos teorijai.

 

8

V. MykolaiČio-Putino literatūrologijos terminai su -INIS, -Ė formos dėmenimis

 

     Straipsnyje kalbama apie lingvistiškai mažai nagrinėtą lietuvių kalbos sritį – literatūros mokslo terminus. Nagrinėjami būdvardžio su -inis, -ė formos priklausomieji terminų dėmenys. Tiriamoji medžiaga buvo renkama iš V. Mykolaičio-Putino literatūrologijos tekstų. Medžiaga nėra gausi – rastas 191 sudėtinis terminas, kurio vienas ar du priklausomieji dėmenys išreikšti būdvardžiais su -inis, -ė (175 dvižodžiai ir 16 trižodžių terminų).

     Darbe skiriami lietuviški ir nelietuviški -inis, -ė būdvardžiai, aptariamos jų darybos problemos. Daugiausia kalbama apie nelietuviškus būdvardžius, turinčius dezintegruotą pamatinį kamieną. Keliama mintis, kad jie dažnai nėra padaryti lietuvių kalboje, o yra gatavai perimti iš kitų kalbų (dėl to ir darybos problemos), tik pridėta lietuviška priesaga.

     Straipsnyje šiek tiek aptariamos ir būdvardžio -inis, -ė formos literatūrologijos terminų dėmenų reikšmės problemos, skiriama reikšmės tipų.