Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Terminologija 11

Kasmetinis tęstinis Lietuvių kalbos instituto leidinys.

 

Numeriai:

1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23

 

 

TURINYS

 

Terminologija 11 5

 

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS

Rūta Marcinkevičienė. Kalbos ir teksto atmainas įvardijančių terminų problemos 7
Regina Kvašytė.
Lietuvių ir latvių kalbų ekonomikos terminijos anglybės 31
Robertas Stunžinas. Sudurtiniai elektrotechnikos terminijos būdvardžiai 52

 

TERMINOLOGIJOS ISTORIJA

Palmira Zemlevičiūtė. Ligų pavadinimai Lietuvos ūkininko priede Sveikata (1909–1928) 70
Alvydas Umbrasas.
Bendrašaknių dvižodžių teisės terminų sinonimai ir variantai 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose 100
Asta Mitkevičienė
. V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai 119
Solvita Labanauskienė.
Latvių augalų vardai Jurgio (Ambraziejaus) Pabrėžos žodynuose 145

 

PASTABOS, SVARSTYMAI, SIŪLYMAI, SMULKMENOS

Terminas prie termino. I (Jonas Klimavičius) 156

 

RECENZIJOS, APŽVALGOS, INFORMACIJOS, BIBLIOGRAFIJA

E.  Wüsteris ir E. Drezenas – terminologijos pradininkai ir esperantologai (Aida Čižikaitė) 177
Tarptautinis seminaras Estijos, Latvijos ir Lietuvos terminologijos problemos ir uždaviniai Europos Sąjungoje (Solvita Labanauskienė) 186
Naujausi lietuviški terminų žodynai (Jolanta Gaivenytė-Butler) 190

 

 SANTRAUKOS

 

R. Marcinkevičienė
KALBOS IR TEKSTO ATMAINAS ĮVARDIJANČIŲ TERMINŲ PROBLEMOS

 Straipsnyje analizuojamos kalbos sistemą ir komunikacinius kalbos vienetus įvardijantys kalbotyros terminai, nurodomos probleminės sritys, t. y. poreikis nuosekliau įvardyti kalbos sistemos terminų grupes tipais, rūšimis ar atmainomis; būtinybė sukurti naujus ar skolintis terminus kai kuriems kalbos tipams pavadinti (pvz., bendroji, bendrojo pobūdžio, bendrosios aplinkos kalba, registras), detalizuoti ir apriboti konkuruojančius terminus (specialioji, dalykinė, specialybės kalba, kalbos domenas).

Detaliau, remiantis trimis šaltiniais (informaciniais leidiniais, lingvistikos darbais ir tekstynu) analizuojamos kalbos vienetus įvardijančios terminų poros: tekstasdiskursas, teksto tipasžanras, atskleidžiami šiais terminais įvardijamų sąvokų apimties neatitikimai, nenuoseklus pateikimas žodynuose ir vartosenos ypatumai. Siūloma tekstą ir žanrą apibrėžti plačiau, kad šių terminų apibrėžtys atitiktų ne tik jais įvardijamų dalykų teorinę sampratą, bet ir pakitusią realią vartoseną kalboje, o diskursą ir teksto tipą įtraukti į kalbotyros terminus.

 

R. Kvašytė
LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBŲ EKONOMIKOS TERMINIJOS ANGLYBĖS 

Straipsnyje apžvelgta svarbi dalis lietuvių ir latvių kalbų ekonomikos terminijos anglybių – jų plitimas, formų kaita, leksikologų ir terminologų požiūris į anglybes. Matyti, kad ypač pastaruoju metu jų tikrai gausu abiejose kalbose, o požiūris į anglybes ir lietuvių, ir latvių kalbose iš esmės beveik nesiskiria. Per anglų kalbą, kaip tarpininkę, ekonomikos terminijoje atsirado ir klasikinių kalbų kilmės terminų. Kai kurie jau nusistovėję ir dėl jų nekyla jokių abejonių, kitų vartoseną vis dar bandoma tikslinti, pavyzdžiui, latvių kalbos terminas audits. Taip pat abiejose kalbose esama iš anglų kalbos tiesiogiai pasiskolintų sąvokų pavadinimų. Atitinkamai sulietuvinti ar sulatvinti ir plačiai vartojami tarptautiniai terminai, neturintys savos kilmės atitikmenų, jau seniai tapę sudedamąja kalbos dalimi (boikotas, čekis, banknotas).

Anglų kilmės svetimybėms ir lietuvių, ir latvių kalbose stengiamasi rasti kalboje jau įsitvirtinusių pakaitų arba savos kalbos darybos priemonėmis pasidaryti naujų terminų. Tai gali būti tikrieji darybiniai naujadarai (vediniai, dūriniai – vienažodžiai terminai), neretai junginiai (sudėtiniai terminai). Šis procesas vyksta nuolat – kai kurie siūlymai keičiami geresniais, jeigu tokių atsiranda.

Kai kuriais atvejais tarp anglų kalbos ir iš jos pasiskolinusių kalbų galima pastebėti tam tikrų semantinių ir (ar) stilistinių skirtumų, pavyzdžiui, angl. business / liet. biznis / latv. bizness vartojimas, ypač sakytinėje kalboje.

 

R. Stunžinas
SUDURTINIAI ELEKTROTECHNIKOS TERMINIJOS BŪDVARDŽIAI

Šiame straipsnyje įvairiais aspektais nagrinėjami elektrotechnikos terminijos 345 sudėtiniai terminai su 138 skirtingais sudurtiniais būdvardžiais. Darybos atžvilgiu vyrauja vardažodiniai sudurtiniai būdvardžiai, kurių 85% – dūriniai iš skaitvardžio ir daiktavardžio, būdvardžio ir daiktavardžio, prieveiksmio ir daiktavardžio. Veiksmažodiniai dūriniai yra palyginti reti. Dūrinių pamatinių žodžių atžvilgiu apie du trečdalius sudaro savos kalbos priemonėmis padaryti dūriniai, apie trečdalį sudaro hibridai. Dauguma savos kalbos priemonėmis padarytų dūrinių gali būti rusų arba vokiečių kalbų terminų sekiniai. Šiame straipsnyje sekiniais vadinami tie dūriniai, kurie kitų kalbų terminams yra tapatūs tik pamatiniais žodžiais. 56,6% savųjų dūrinių pamatiniais žodžiais yra tapatūs rusų kalbos terminams, 42,4% – vokiečių kalbos terminams. Palyginti nedidelė dūrinių dalis (15%) pamatiniais žodžiais yra tapatūs anglų kalbos terminams. Tik du dūriniai gali būti rusų kalbos terminų vertiniai. Vertiniais čia laikomi tie dūriniai, kurie kitų kalbų terminams yra tapatūs ir sandara, ir pamatiniais žodžiais. Ne visi sudurtiniai būdvardžiai laikytini dariniais. Dūriniai iš įvardžio ir daiktavardžio, skaitvardžio ir veiksmažodžio yra terminizuoti bendrinės kalbos žodžiai. Elektrotechnikos terminijoje sudurtiniais būdvardžiais dažniausiai žymimos konkrečių daiktų ypatybės, rečiau – abstrakčių dalykų, veiksmų ypatybės. Kategorinis junglumas daugiausia būdingas dariųjų tipų hibridams.

 

P. Zemlevičiūtė
LIGŲ PAVADINIMAI LIETUVOS ŪKININKO PRIEDE SVEIKATA (1909–1928)

Šiame straipsnyje apžvelgiami laikraščio Lietuvos ūkininkas 1909–1928 m. leisto priedo Sveikata ligų pavadinimai. Sandaros atžvilgiu skiriami vienažodžiai ir sudėtiniai ligų pavadinimai. Sudėtiniai pagal juos sudarančių dėmenų skaičių skirstomi į dvižodžius, trižodžius ir daugiažodžius pavadinimus. Kilmės atžvilgiu skiriami lietuviški, svetimos kilmės (tarptautiniai žodžiai ir svetimybės) ir hibridiniai ligų pavadinimai. Vienažodžius ligų pavadinimus daugiausia sudaro lietuviški žodžiai. Nemažai yra ir tarptautinių žodžių, daugelis turi lietuviškus atitikmenis. Medicinos terminijos grynumą dar mažina neretos svetimybės. Daugiausia Sveikatoje yra sudėtinių – dvižodžių ir trižodžių – ligų pavadinimų, kurių dauguma sudaryti iš lietuviškų dėmenų, nors nemažai sudaryta ir iš mišrios kilmės dėmenų, t. y. kai vienas dėmuo (ar du) yra lietuviškas, o kitas – svetimos kilmės (dažniausiai tarptautinis, rečiau – svetimybė). Atskirai aptarti ligų ir ligų grupių pavadinimai su nomenklatūriniu žodžiu liga. Dvižodžių ir trižodžių ligų pavadinimų gausa rodo terminijos plėtojimąsi, kalbamo raidos tarpsnio medicinos terminijos tobulėjimą. Nors pasitaiko rašybos įvairavimo atvejų, nenusistovėjusių fonetikos, gramatikos ar kt. dalykų, tačiau apskritai dauguma Sveikatos ligų pavadinimų yra gana taisyklingi. Vienažodžiai ir sudėtiniai (daugiausia dvižodžiai, o dažniausiai tik atskiri jų dėmenys) ligų pavadinimai ypač išsiskiria sinonimų ir variantų gausa. Kadangi priedas buvo leidžiamas medicinos žinių populiarinimo tikslais ir skiriamas plačiajai visuomenei, tai autoriai gal labai ir nesistengė, o neretai dar ir neįstengė išvengti sinonimų – tai buvo ne tik medicinos terminijos kūrimosi laikotarpis, bet ir pačios bendrinės kalbos leksika dar buvo nenusistovėjusi. Sveikatoje vartojami ligų pavadinimai jau turi būdingų mokslinės terminijos bruožų – greta daugumos vienažodžių ir sudėtinių ligų pavadinimų yra pateikiami jų lotyniški atitikmenys, rūšinėms sąvokoms įvardyti vartojamos įvardžiuotinės būdvardžių ir dalyvių formos. Sveikatos ligų pavadinimai yra įdomi ir vertinga medžiaga istoriniu požiūriu. Priedas Sveikata ne tik tęsė jau bent prieš pusantro šimto metų pradėtą medicinos žinių skleidimo, jų populiarinimo tarp žmonių darbą, bet ir neabejotinai jį išplėtojo ir patobulino, taigi beveik per dvidešimt priedo leidimo metų lietuviškoji medicinos terminija tampa grynesnė, taisyklingesnė ir moksliškesnė, nors dar gerokai variantiška.

 

A. Umbrasas
bendrašakniai Dvižodžių teisės terminų sinonimai ir variantai 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose

Straipsnyje analizuojami 1918–1940 m. Lietuvoje galiojusių iš rusų kalbos verstų kodeksų teisės terminai. Ištyrus paaiškėjo, kad kodeksuose dvižodžiai teisės terminai gausiausiai turėjo sinonimų ir variantų. Ypač daug būta tos pačios šaknies sinoniminių ir variantinių terminų, todėl  nuspręsta parodyti vyraujančius jų raiškos tipus. Tipiškiausi terminų variantai – terminai su įvardžiuotinėmis ar paprastosiomis būdvardžių ir dalyvių formomis. Tipiškiausi sinonimai – terminai su daiktavardžio kilmininku ar būdvardžiu su priesaga -inis, -ė išreikštais šalutiniais dėmenimis.

Sinonimų ir variantų gausa rodo, kad teisės terminija tuo metu buvo kuriama, o daryti tai sekėsi nelengvai. Nusistovėjusių terminų beveik nebuvo, todėl kodeksų vertėjai vartojo tokius terminus, kurie jiems atrodė tinkamesni. Ne visada iš karto sekėsi sukurti tikslius, sistemiškus, geriausiai terminų vartotojų poreikius tenkinančius terminus. Kita  vertus, kartais be reikalo vėlesniuose kodeksuose buvo kuriami nauji terminai, tyčia ar per nepasižiūrėjimą nepaisant jau anksčiau sukurtų. Iš medžiagos matyti, kad teisės terminų vienodumo anuomet siekta nepakankamai.

 

A. Mitkevičienė
V. DUBO VISUOTINĖS LITERATŪROS VADOVĖLIO TERMINŲ VARIANTAI

Straipsnyje nagrinėjama trim leidimais (1923, 1927, 1931?) išleisto V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio „Įvadas į bendrąją literatūrą“ (antrasis ir trečiasis leidimai – „Literatūros įvadas“) terminų variantai (iš viso 125 variantų eilutės).

Lietuvių terminologijoje teoriškai variantai yra beveik netyrinėti. Tradiciškai variantas apibrėžiamas kaip tos pačios reikšmės to paties kalbos vieneto skirtingas pavidalas.

Vadovėlyje rasta visų pagal kalbos lygmenis skiriamų rūšių terminų variantų: fonetinių ir rašybos (68,8% variantų eilučių), morfologinių (16,8%), darybinių (3,2%), sintaksinių (8%), taip pat mišriųjų variantų (3,2%). Didžioji rastų variantų dalis yra nevienodo skolinių aplietuvinimo rezultatas (pavyzdžiui, poezija ir poėzija). Lietuviškos kilmės terminų variantiškumas retas (pavyzdžiui, keliaujantysis dainiuskeliaująs dainius).

Terminų variantai V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlyje dažniausiai yra atsiradę per laiką (viename leidime pavartotas vienas, kitame – kitas). Tokių variantų yra daugiau nei du trečdaliai. Dalies terminų variantiškumas (pavyzdžiui, trubadūras ir trubaduras) yra paliudytas kituose pirmos XX a. pusės literatūros mokslo leidiniuose ar žodynuose. Nevienalaikiai variantai yra kalbos normų kaitos (ar jų nenusistovėjimo) atspindys, kalbos vyksmo rezultatas. Nagrinėjami vadovėlio terminų variantai rodo bandymą ieškoti taisyklingesnės terminų raiškos, tvarkingiau lietuvinti skolinius.

Galima prielaida, kad terminų variantiškumą (ypač kai termino variantai konkuruoja viename leidime) galėjo lemti redagavimo spragos (vėlesni leidimai) ar net jo nebuvimas (pirmasis leidimas).

 

S. Labanauskienė
LATVIŲ AUGALŲ VARDAI JURGIO (AMBRAZIEJAUS) PABRĖŽOS ŽODYNUOSE

Dviejuose J. Pabrėžos žodynuose – WTA ir TA – randama augalų vardų atitikmenų kitomis kalbomis. Iš beveik tūkstančio lietuviškų augalų vardų WTA ir TA Pabrėža pateikė 298 latviškus atitikmenis, paimtus iš vokiškos knygos Oekonomisch-technische Flora von Wilhelm Christian Friebe (1805). Medžiagos pagrindą sudaro liaudiški latvių augalų vardai, kuriems neretai būdinga sinonimija, vaizdingumas (emocinė–ekspresinė konotacija). Iš visos terminijos sinonimų gausos latvių mokslinei šių dienų botanikos sistematikos terminijai dažniau pasirinktas kitas, o ne XVIII–XIX a. augalo vardas. Lietuvių botanikai yra daugiau atsižvelgę į šios srities pradininkų siūlomus pavadinimus. Sandaros atžvilgiu latvių botanikos sistematikos terminija yra įvairi: 176 vienažodžiai ir 122 sudėtiniai augalų vardai. Rasta latvių ir lietuvių bendrybių, taip pat bendrų skolinių ir būdingų latvių kalbos skolinių iš vokiečių kalbos. Tai pirmas atvejis lietuvių terminografijos istorijoje, kai latvių kalbos augalų vardai patenka į lietuviškus terminų žodynus. Po J. Pabrėžos tik Lietuviškame botanikos žodyne (1938) įdėti atitikmenys latvių kalba.

  Į viršų