Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Prof. habil. dr. VYTAUTAS VITKAUSKAS

Leksikografijos centro vyriausiasis mokslo darbuotojas

Darbo telefonas (8 ~ 5) 263 80 46

 

     Gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose, dr. (1975), doc. (1992). Nuo 1958 m., baigęs Vilniaus universitetą, dirba Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar – Lietuvių kalbos) instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1963 m. – to paties instituto Žodynų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1975 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją „Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai“. 1999 m. apgynė habilitacinį darbą „Lietuvių kalbos tarmių morfofoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas“. 1990–2001 m. vadovavo Žodynų skyriui. Dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorius (2001 m.). „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (1963) vienas sudarytojų, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorius (t. 9–12, 1973–1981) ir redaktorius (t. 11–16, 1978–1995, t. 17–20), nuo 1994 m. – vyr. redaktorius (t. 17–20, 1996–2002). Šiam veikalui užrašė apie 65 000 žodžių iš įvairių tarmių. Už darbą prie Žodyno kartu su kitais 1996 m. paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija.
     Daug dirbta rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą (2005), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (vyr. red. S. Keinys) 3 ir 5 leidimus (1993, 2000, 2004).
    V. Vitkauskas – lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas. 1976 m. išleido „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną“, 1988 m. kartu su G. Naktiniene ir A. Paulauskiene – „Druskininkų tarmės žodyną“ (J. Balčikonio premija).
    Paskelbė straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais. Keliolikos knygų autorius. „Lietuvių kalbos atlasui“ ištyrė 22 gyvenamąsias vietas.
    2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiumi.
    2005 m. paskirta kalbininko P. Būtėno premija.
    Vytautas Vitkauskas: bibliografija / sudarė A. Judeikienė, A. Kaluinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 1995; Vytautas Vitkauskas: bibliografijos rodyklė, 2-as patais. ir papild. leid., 2005.

 

KNYGOS IR KNYGELĖS

 

  1. Gyvosios kalbos faktų „Lietuvių kalbos žodynui“ rinkimo programa. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 1996.
  2. Lietuvių tarmių tekstai. Nr. 2. Vilniaus m. senųjų gyventojų šnekta (su E. Grinaveckiene). – Vilnius, 1997.
  3. Vakarų kalbų naujieji skoliniai (su V. Rudaitiene). – Vilnius, 1998.
  4. Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai. – Vilnius, 2001.
  5. Lietuvių kalbos tarties žodynas. (II leidimas). – Vilnius, 2001.
  6. Lietuvių kalbos žodyno taisymai, Vilnius: Lievtuvių kalbos institutas, 2006.

 

PUBLIKACIJOS

 

  1. Apie „Lietuvių bendrinės kalbos žodyną“ – Kalbos kultūra 67, 1995, 87–91.
  2. Kaip kirčiuoti įvardžiuotines formas? – Gimtoji kalba 10, 1995, 16–17.
  3. Priebalsių s : š ir z : ž įvairavimas šiaurės rytų varniškiuose klausimu. – Lietuvių kalbotyros klausimai 35, Vilnius, 1995, 176–179.
  4. Forma kylė – naujybė. – Kalbotyra XLIV(1), Vilnius, 1995, 93–95.
  5. Lauryno Ivinskio raštų kalbos ypatybės. – Lituanistica 3, I996, 17–26.
  6. XVII žodyno tomas jau žmonėse. – Gimtoji kalba 3, 1997, 42–44.
  7. J. Balčikonio nustatyti „Lietuvių kalbos žodyno“ svarbiausi principai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 1997, 5–10.
  8. Dėl vienos veiksmažodžio grupelės kirčiavimo. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, Vilnius,1997, 263–265.
  9. Vladas Grinaveckis (15. VIII. 1925 - 19. VIII. 1995). – Acta Baltica–Slavica 23, Warzawa, 1997, 243–245.
  10. Lauryno Ivinskio leksikografiniai principai. – Lauryno Ivinskio kalendoriaus 150-mečiui. Vilnius, 1997, 29–32.
  11. Tarmių sąjunga? –Tarmės ir perspektyvos. Šiauliai, 1998, 34–35.
  12. Šnekamoji bažnyčios kalba ir dar šis tas. – Gimtoji kalba 10, 1998, 15–16.
  13. Pavyzdys lituanistikos darbininkams. – Jonas Paulauskas. Vilnius, 1999, 6–7.
  14. Iš lietuvių scenos kalbos (šnekos) istorijos. – Lietuvos teatro skrydis. Klaipėdos univ., 1999, 91–97.
  15. Lietuvių kalba jai buvo šviesa (apie E. Grinaveckienę). – Gimtoji kalba 10, 1999, 20–21.
  16. Negyvos ir nesistemiškos kirčiavimo normos. – Kalbos kultūra 72, 1999, 93–94.
  17. Panevėžio krašto šviesuoliai (apie Juozą Balčikonį, Jurgį Elisoną ir kitus). – Panevėžio krašto kalbininkai. Panevėžys, 2000,15–19.
  18. Juozapas Balčikonis. – Kultūros aktualijos 1 (12). Vilnius, 2000, 27-29.
  19. Jonas Avyžius ir mūsų kalba. – Jonas Avyžius, Vilnius, 2000, 277-279.
  20. Elena Grinaveckienė (nekrologas). – Krivūlė. Roma, 2000 06 1, 62.
  21. Vietovardžių kraipymo visuma. – Gimtoji kalba 6, 2001, 10-13.
  22. Ob izmenenii form srednego roda v žemajtskich govorach. –Jazyk i kultura (v čest J. S. Stepanova). Moskva: Institut jazykoznanija RA, 2001, 441-245.
  23. Chackelis Lemchenas. – Gimtoji kalba 12. Vilnius, 2001, 24-25.
  24. Baigiant didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“. – Kalbos kultūra 74, 2001, 109-113.
  25. Kirčiuočių mišimas. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 2002, 185–187.
  26. Dėl upėvardžio Danė*. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 2002, 187–189

 

RECENZIJOS

 

 D. Urbas. Martyno Mažvydo raštų žodynas. – Archivum Lithuanicum 3. Wiesbaden, 2001, p. 281–284.

  1. Labai reikalinga knyga (Lietuvių kalbos enciklopedija) – Gimtasis žodis, 1999, 8, 40–42.
  2. S. Ambrazas. Daiktavardžių darybos raida. – Lietuvių kalbotyros klausimai 35, Vilnius, 1995, 226–228.
  3. G. Subačius. Kalikstas Kasakauskis: Lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra. – Archivum Lithuancum 4. Wiesbaden, 2002, 245–251.

 

REDAGAVIMAS

 

  • Lietuvių kalbos žodynas. T. XVII (vyr. redaktorius). – Vilnius, 1996, 1080 p.
  • Lietuvių kalbos žodynas. T. XVIII (vyr. redaktorius). – Vilnius, 1997, 986 p.
  • Lietuvių kalbos žodynas. T. XIX (vyr. redaktorius). – Vilnius, 1999, 1122 p.
  • Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (IV leidimas). – Vilnius, 2000.