Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
BALTŲ IR SLAVŲ TARMIŲ PRIEŠISTORĖ IR RAIDA ETNOKULTŪROS ASPEKTU

Tarptautinė konferencija

BALTŲ IR SLAVŲ TARMIŲ PRIEŠISTORĖ IR RAIDA ETNOKULTŪROS ASPEKTU

2005 m. rugsėjo 19–21 d.

Lietuvių kalbos institutas (P. Vileišio 5)

 

Pranešimų anotacijos

 

Aleksandras Adamkovičius (Vilnius), Kazimieras Garšva (Vilnius)

Šarkovščinos rajono lietuviškos kilmės vietovardžiai.

 

Šarkovščinos rajonas yra Baltarusijoje, Vitebsko srityje. Dalis lietuvių gyveno čia iš seno, dalis atsikėlė XIX a. ir vėliau. Rajone yra per 20 oikonimų, kurie turi lietuvišką šaknį ar priesagą: Abalonj (plg. obuolys), Biarnaty (plg. bernas), Gernuty (< Gernučiai), Girsy (plg. girdėti), Jody (< Juodžiai), Kaušeleva (plg. kaušas), Kaukli (plg. Kaukliai), Labuti (< Labučiai), Svily (Svilai, trys vietovės), Šarkovščina (plg. šarka, sl. soroka). Oikonimai Bialiany (< Bielėnai), Galava (plg. galas), Mišuty (< Mišuta, Mišučiai), Palialeiki, Radziuki, Pramiany (plg. priemenė), Rudava (plg. rudas), Vasiuki turi priesagas ­any (< ­ėnai), ­ava, ­eik­ (< ­eikiai), ­uk­, ­ut­.

Lietuviškos kilmės pavardžių rajone taip pat yra per 20: Kukut’ (< Kukutis), Labut’ (< Labutis), Protas, Vazgird (< Vosgirdas), Žingel’ (< Žingelis) ir t. t. Kai kurios pavardės yra davusios vardus ir kaimams. Įdomu, kad pavardė Protas (oikonimas Protasy) išlaikė ir galūnę ­as.

 

Atgal

Daiva Aliūkaitė (Kaunas)

Tarminio kalbėjimo kultūrinis aspektas

 

Pranešime kalbama apie tarminį kalbėjimą kaip apie kultūrą lokalizuojantį dydį.

Kiekvienas žmogus yra kultūros subjektas ir kalba jam vis dar išlieka centriniu kultūrinio identiteto veiksniu [1]. Kadangi bendrinės kalbos [2] neturi įkūnijamos, išreiškiamos tikrovės, tokios kokią turi dialektai [3], todėl pastarieji gali būti motyvuotai analizuojami kultūrologinėje perspektyvoje, nes kiekviena tikrovė sietina su vieta, pasaulio samprata, epistemologinėmis kompetencijomis ir t.t.

[1] Žr. May S. (2001) Language and Minority Rights: Etnicity, Nationalism and the Politics of Language, London: Pearson Education.

[2] Bendrinės kalbos daugiausia yra moksliniai ir politiniai konstruktai (Daugiau žr. Linell P. (2001) Dynamics of Discourse or Stability of Structure: Sociolinguistics and the Legacy from Linguistics. Sociolinguistics and Social Theory (Edited by Nicolas Coupland, Srikant Sarangi and Christopher N. Candlin) London), arba kaip teigia N. Coupland, jos yra ideologinės struktūros, abstrakčios materijos ir idealizavimai (Coupland N. (2000) Sociolinguistic prevarication about ‘standard English’. Journal of Sociolinguistics 4, Oxford: Blackwell, p. 622–634).

[3] Žr. Chomsky N. (1993) Language and Thought, London: Moyer Bell.

 

Atgal

 

Saulius Ambrazas (Vilnius)

Lietuvių etnogenezės problema žodžių darybos požiūriu.

 

Dauguma lietuvių ir latvių kalbų darybos bendrybių paveldėta iš prabaltų laikų. O ekskliuzyvinių šio pobūdžio inovacijų, priskirtinų rytų baltų kalboms, yra labai nedaug ir jos pãčios nėra visai aiškios. Be to, nemaža jų dalis apima tik rytinę Lietuvos dalį, kur veikiausiai ir susidarė lietuvių tautõs branduolys, vėliau padėjęs Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos pamatus.

Kita vertus, vìsas būrys ryškių žodžių darybos izoglosų sieja lietuvius su prūsais ir skiria juos nuo latvių. Tai, matyt, rodo vakarų baltų kalbų įtaką latvių kalbõs (ypač vakarinių ir pietinių jos tarmių) formavimuisi pradiniame raidos etape. Mat vakarų baltai veikiausiai jau priešistoriniais laikais pateko į Europos civilizacijos lauką, bet, deja, nesugebėjo jame išgyventi.

 

Atgal

 

Romualdas J. Apanavičius (Vilnius)

Dėl baltų *ai virtimo lie.-la. ie vardažodžiuose.

 

Jau Chr. Stangas (Vergl. Gram., 1966) apžvelgė balt. ei, ai (ide. oi, ai) virtimo lie.­la. ie problematiką bei siūlė savo aiškinimą. Norėčiau pridurti, kad balt. *ai > lie.­la. ie virtimas būdingas bendraindoeuropietiškiems vardažodžiams, paveldėtiems iš ikibaltiškojo sluoksnio (piemuõ : s. gr. ποιμήν, suom. paimen; vieš-pats : s. gr. οἶκος ir t. t.). Tai leidžia iškelti hipotezę, kad ikibaltiškojo sluoksnio *ai1 diftongas skyrėsi fonologiniu atžvilgiu nuo savojo baltiškojo *ai2, todėl tam tikromis sąlygomis *ai1 vardažodžiuose buvo išverstas į lie.­la. ie. Atsekti tokį virtimą lie.­la. veiksmažodžio sistemoje yra sudėtingiau.

 

Atgal

 

Вера Астрэйка (Mинск)

Формирование зональной группировки белорусских говоров и проблема славяно-балтийских языковых отношений

 

В образовании языкового ландшафта Беларуси заметную роль сыграло славяно-балтийское этно-языковое взаимодействие. Возникшие вследствие его явления входят в языковые комплексы большинства диалектных зон белорусского языка. Соответствующие особенности различаются как по своему распространению, так и по времени появления в белорусских говорах. Ареалы некоторых зональных отличий формировались путем экспансии непосредственно из контактной зоны.

 

Atgal

 

Rimantas Balsys (Klaipėda)

Lada (Didis Lado) baltų ir slavų rašytiniuose šaltiniuose

 

J. Dlugošo (1415–1480 m.) parašytoje Lenkijos istorijoje greta kitų lenkams priskiriamų dievybių pirmą kartą paminėta Lyada, kuri prilyginama Marsui bei Dzydzilelya, kuri prilyginama Venerai (ME II, p. 410).

Yra manančių, jog šitos dievybės yra paties J. Dlugošo sukurtos nusižiūrėjus į dainų refrenus. O štai V. Ivanovas ir V. Toporovas pripažįsta, jog šis dievų sąrašas atspindi mitologinę tikrovę. Kiti autoriai J. Dlugošo sąrašą dar papildo Lelu, Polelu ir kitokiais dievais (ME II, p. 410). Apie J. Dlugošą (BRMŠ I, p. 542).

Lietuviams latviams ir kuršiams Leda, Liada, Ladonas pirmą kartą priskirta Kromerio kronikos (1555 m.), kuri buvo saugoma Rygos viešojoje bibliotekoje, intarpe. M. Strijkovskio kronikoje (1582 m.) aprašomos apeigos, skirtos Ledai, Ladonai. Ten pat tarp kitų lietuvių, žemaičių, sembų, latvių ir prūsų dievų minimas ir Didis Ladas (Dzidzis Lado) – didysis dievas.

Religijos ir mitologijos tyrinėtojai užuominas apie Ladą (Ladoną) vertino nevienodai. S. Stanevičius teigė, kad M. Strijkovskis dievą Ladą esąs išgalvojęs, kad dievu jis palaikęs dainų priedainyje kartojamą žodį lado. Panašiai manė ir A. Brükneris, H. Useneris, J. W. E. Mannhardtas, A. Jonynas, V. J. Mansikka ir kt. Lados autentiškumu neabejojo D. Poška, L. Jucevičius, T. Narbutas, P. Dundulienė. J. Miroliubovas. N. Vėlius teigė, jog dievybės Lada (Didis Lado) klausimas tebėra spręstinas.

Pranešime aptariama šaltinių patikimumo bei minėtų dievybių autentiškumo problema.

 

Atgal

 

Giedrė Barkauskaitė (Kaunas)

Slavų šokamojo meno įtaka lietuvių choreografiniam folklorui

 

Objektas – slaviškos kilmės choreografiniai kūriniai lietuvių šokamojo folkloro kontekste. Tikslas – išanalizavus nelietuviškos kilmės choreografinius kūrinius, pastebėti šių liaudies kūrinių įtaką lietuvių choreografijai. Metodai – analizės, lyginimo, apibendrinimo.

Choreografinės kultūros bendrumus įtakojo istoriniai, ekonominiai, socialiniai, gamtiniai, kultūriniai faktoriai. Tačiau lokaliniai ypatumai išlieka akivaizdūs. Nelietuviškos kilmės šokiai prisitaikydavo prie lietuvių liaudies choreografijos poreikių.

 

Atgal

 

Nijolė Birgelienė (Varšuva)

Lenkų kalbos įtaka Punsko lietuvių vaikų šnekamajai kalbai

 

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad lenkų kalbos poveikis dvikalbiams Punsko lietuviams yra itin stiprus. Jis pasireiškia visuose kalbos lygmenyse. Vaikų kalba šiuo aspektu iki šiol nebuvo tyrinėta. Pranešime bandoma apžvelgti lenkų kalbos poveikį septynmečių lietuvių vaikų kalbai. Tai pagrindinės mokyklos pirmokai, kurie mokosi ne tik lietuvių, bet ir lenkų (privalomai nuo 2002 m. rugsėjo 1 d.) bei anglų kalbų. Visų jų gimtoji kalba yra lietuvių, daugelio – Punsko šnekta. Aptariant šios grupės vaikų kalbą atsižvelgiama ne tik į lingvistinius, bet ir sociolingvistinius bei ekstralingvistinius faktorius.

 

Atgal

 

Liudmila Burenina (Vilnius)

Фрагменты сравнительного анализа балтийской и славянской религии и мифологии

 

Содержание древней религии и мифологии отражает некоторые общечеловеческие особенности восприятия окружающего мира. Кроме того, здесь закодированы и специфические признаки мировоззрения отдельных народов, обусловленные их контактами с другими народами. Интерес, на наш взгляд, представляет сравнение некоторых фрагментов балтийских и славянских религиозных систем, начиная с главной оппозиции единиц Бог || Dievas.

 

Atgal

 

Brigita Bušmane (Rīga)

Slāvisms kāpuosti latviešu ēdienu leksikā

 

Kāposti ir visbiežāk minētais dārzaugs K. Barona Latvju dainās, tie ir saistīti ar daudziem tautas ticējumiem. Par kāpostu nozīmi un izplatību tautas uzturā liecina daudzie latviešu valodas izloksnēs sastopamie saliktie ēdienu nosaukumi ar lietvārdu kāpuosti neatkarīgajā komponentā resp. otrajā daļā.

Semantiskā aspektā ir izdalāmas vairākas nosaukumu grupas, kuras tiks aplūkotas referātā. Vārds kāpuosts latviešu valodā ir aizgūts pirms 13. gadsimta no senkrievu valodas.

 

Atgal

 

Nijolė Čepienė (Vilnius)

Skolinių atėjimo keliai.

 

Pranešime nagrinėjami lietuviškų senųjų raštų ir tarmių skoliniai, dėl kurių kilmės, atėjimo kelių nėra vieningos nuomonės. Dažnai iškyla kalbos tarpininkės, vokiečių, lenkų ar kitos Europos kalbos, problema. Kai skolinio pamatinis žodis nepadeda išsiaiškinti kilmės, nes germaniškų ir slaviškų formų fonetinė ir morfologinė struktūra visiškai ar iš dalies sutampa, tuomet vadovaujamasi istorijos šaltinių duomenimis.

 

Atgal

 

Ольга Десюкевич, Светлана Прохорова (Минск)

Белорусские говоры (вокруг Новогрудка, Браслава, Миор и Постав) в исторической перспективе.

 

Выбор территорий для описания говоров в исторической перспективе обусловлен их вхождением в состав Великого княжества Литовского, языковое многообразие которого, по мнению Вяч. Вс. Иванова, «остается одной из актуальных глав европейской истории». Лингвистическое описание этих территорий началось во второй половине XIX века и продолжается до настоящего момента. Больше всего текстов в XIX веке было записано на территории вокруг Новогрудка, первой столицы ВКЛ. Менее в тот период изученные территории вокруг Постав, Браслава и Миор, граничащие с Литвой и Латвией, представляют интерес с точки зрения проблемы балто-славянского взаимодействия.

 

Atgal

 

Irina Dimante (Rīga)

Очищение в зеркале формирования балто-славянской лексики.

 

Многие факты свидетельствуют в пользу существования на определённом историческом этапе общего генетического языка-предка для балтийских и славянских языков. Одним из наиболее убедительных аргументов является древнейший лексический пласт, который свидетельствует о наличии значительного числа параллелей, присущих именно славянским и балтийским языкам из всего числа индоевропейских.

Удивительная трансформация первичных значений обнаруживается при анализе семантики основы, на базе которой сформировались лексемы, семантически связанные с понятием очищение.

 

Atgal

 

Vincentas Drotvinas (Vilnius)

Kristijono Gotlybo Milkaus prierašai jo žodyne Littauiſch=deutſches und Deutſch=littauiſches Wörterbuch (Königsberg, 1800).

 

Kad poema Pilkalnis tikrai yra K. G. Milkaus kūrinys, neseniai nustatyta atlikus jo laiškų Prūsijos karaliui ir įrašų (prierašų) dviejuose žodyno egzemplioriuose grafologinę analizę (Sidabraitė 2004, 36; Ignatjeva 2003, 24). MA bibliotekos žodynuose (sign. LK–18/5 ir 2–LK–18/5) iš viso rasta 246 Milkaus prierašai vokiečių ir lietuvių kalbomis. Jų analizė rodo tolesnį autoriaus darbą su žodynu. Skiriami nauji žodyno straipsniai, pasikartojantys prierašai, žodžių lizdų plėtimo atvejai; maždaug ketvirtis pavyzdžių yra vokiškų lemų lietuviški atitikmenys, gausu vartosenos iliustracijų.

 

Atgal

 

Anžalika Dubasava (Sankt Peterburgas)

Dėl guturalinių pakeitimo baltų ir slavų kalbose.

 

Pranešimo tikslas – nustatyti kontekstus, veikiančius guturalinius baltų ir slavų kalbose: kontekstai, kuriuose yra pakeitimų; kuriuose nėra; kuriuose pakeitimų nėra, nors turėtų būti. Tokių kontekstų analizės pagrindu sukonstruojama guturalinių pakeitimų schema baltų ir slavų kalbose, nurodomi skirtumai ir panašumai.

 

Atgal

 

Renata Endzelytė (Kaunas)

Slavų kalbų pėdsakai Šiaurės ir Vidurio Lietuvos vardyne.

 

Kiekvienos kalbos žodyną sudaro savi ir skolinti žodžiai. Kadangi vienų vardai pasidaromi iš įvairiausių bendrinių žodžių, ir vietovardžiai gali būti įvairiausios kilmės. Šiaurės vidurio Lietuvos vardyne galima aptikti ne tik lietuviškos kilmės vietų vardų. Slaviškos kilmės toponimai sudaro apie 3% visų vietų vardų.

Daugiausia nelietuviškos darybos vardų yra agronimai, nes jie mažiausiai nutolę nuo bendrinių žodžių, jų darybinė reikšmė dar gana aiški. Šiuos vietovardžius galima skirti į dvi grupes: 1) lietuviškus žodžius, sudarytus su nelietuviškais formantais, pvz.: Ivan-ovka k., Jnš : Ivanas avd.; Plent-elkos pv., Žgr, Plent-ovka dr., Psv : Plentas avd. arba plentas; Dil-enka pv., Pkr : Dilys avd.; Česn-ovka l., Sks : Česnys avd.; Daniel-kis pv., Žgr : Danielius avd.; Dub-ovka l., Sks : Dubas avd. arba dubti, dubus; 2) svetimus žodžius su lietuviškais formantais, pvz.: Zbitk-os dr., Jnškl; Lesvinč-ija dr., Lnkv; Lesvint-inė dr., Slč; Zapasn-ėlės dr., Slč; Prūd-bala pv., Všk. Kita dalis slaviškos kilmės toponimų – senieji skoliniai, pvz.: Atkoč-iškis drv., Krk : Atkočius avd., plg. sl. tkač ‘audėjas’; Bajor-ynė pv., Žgr : bajoras, plg. sl. bojar; Bob-laukis drv., Jnš : boba, laukas, plg. sl. baba. Kaip matyti, vieni slaviškos kilmės toponimai gana aiškiai skiriasi nuo lietuviškų vietovardžių, o kiti jau seniai „suaugę“ su lietuvių kalba.

 

Atgal

 

Anna Engelking (Warszawa)

Bialoruska książka po polsku. Fenomen artystyczny i językowy Niny Łuszczyk-Ilienkowej.

 

Sylwetka Niny Łuszczyk-Ilienkowej (1929–2004), autorki książki Pińsk, Elektrownia. Mam 10 lat (Warszawa 2004): fenomen jej pamięci i nieuczonej, „autentycznej” narracji oraz języka jako świadectwa kultury pogranicza.

Jej tożsamość jako dziedziczki tradycji Wielkiego Księstwa Litewskiego: mała ojczyzna pińsko-poleska i ojczyzna duchowa – Wilno.

Obraz Wilna lat 1930. i 1940/50.: miasto wielokulturowe widziane z perspektywy prawosławnej w dialogu z kulturą żydowską i litewską; dyskusja z polskim obrazem i stereotypem Wilna.

 

Atgal

 

Kazimieras Garšva (Vilnius)

Baltų–slavų kalbų rytinės sienos raida.

 

Apie 2000 m. pr. Kr. baltų kultūra buvo išplitusi maždaug tarp dabartinio Pskovo, Maskvos, Kursko, Kijevo, Varšuvos ir užėmė beveik 900.000 km2 plotą. Per 4 tūkstantmečius labiausiai mažėjo baltų plotai rytuose (po to – pietuose).

Dabartinės Baltarusijos plotas ištisai baltų gyventas iki VII–IX a. (Kijevo Rusios sukūrimo ir slavų apsikrikštijimo), kai kalbinė riba ėjo prie Pskovo, Polocko, Minsko. XIV–XVI a. lietuvių–gudų kalbų riba siekė Drują, Pastovis, Smurgainis, Valažiną, Naugarduką, Ščiutiną, Gardiną (baltų plotas buvo apie 150.000 km2). Šiame plote ištisai arba salomis lietuviškai buvo kalbama ir XVII–XX a., ir dabar gyvos Apso, Kamojų, Gervėčių, Ramaškonių, Pelesos–Rodūnios ir kitos daugiakalbės lietuvių šnektos.

Baltarusijoje yra maždaug po 2000 oikonimų ir antroponimų (pavardžių), kurie yra baltiškos kilmės. Daugiausiai yra vietovardžių su lietuviškomis priesagomis. Pagal paplitimo skaičių juos galima skirstyti į 3 grupes: 1) kurių su pasikartojimais yra 656, 424 (­iški, ­any), 2) nuo 188 iki 107 (-ūny, ­uki, ­eli, ­eiki), 3) nuo 43 iki 17 (­uci, ­oici, ­uli, ­ini, ­eni).

Pagal išsidėstymą oikonimus su lietuviškos kilmės priesagomis sąlygiškai taip pat galima skirti į 3 grupes: 1) paplitusius beveik visoje Baltarusijos teritorijoje (visų tipų lietuviškų vietovardžių yra arčiau Lietuvos), šiai grupei priklausytų priesagos ­any, ­uki, 2) paplitę daugiausiai vakarinėje dalyje (­ūny, ­eiki, ­uci), 3) paplitę beveik visoje vakarinėje dalyje (­iški, ­eli ir t. t.). Baltarusijos rytuose daugiau oikonimų su lietuviškomis priesagomis šiaurėje iki Vitebsko, į pietvakarius nuo Gomelio. Tai gali rodyti šių vietų skirtingą kalbinę raidą ir vėlesnį slavėjimą.

 

Atgal

 

Mirosław Jankowiak (Warszawa)

Białorusini na Łotwie – współczesna sytuacja socjolingwistyczna na przykładzie regionu Krāslava.

 

1. Pogranicze białorusko-łotewskie i Białorusini na Łotwie na przestrzeni dziejów (zarys).

2. Białoruska mniejszość narodowa dzisiaj – wiadomości ogólne.

3. Wyznaczniki identyfikacji narodowej Białorusinów.

4. Socjolingwistyczna charakterystyka Białorusinów żyjących w regionie Krāslava:

a) stosunek do języka (do własnej gwary, do języka białoruskiego, rosyjskiego, polskiego i łotewskiego);

b) język w różnych sferach życia (dom-rodzina, najbliższe sąsiedztwo, edukacja, religia, praca, urzędy, środki masowej informacji).

5. Charakterystyka najważniejszych cech językowych miejscowej gwary Białorusinów.

 

Atgal

 

Lilija Jurģīte (Rīga)

Slāvu valodu elementi Latgales iedzīvotāju uzvārdos.

 

Latgales iedzīvotāju uzvārdi ietver bagātu etnolingvistisko informāciju – tajos atrodamas liecības gan par novada valodas attīstības īpatnībām, personvārdu fiksēšanas tradīcijām dažādu gadsimtu dokumentos, gan arī par iedzīvotāju migrāciju un etnisko sastāvu, tāpēc svarīgs to izpētes aspekts ir valodu kontaktu lomas apzināšana.

Referātā paredzēts sniegt ieskatu tajā, kā Latgales lingvistiskā, kultūras, politiskā un etniskā vēsture atspoguļojas šī novada iedzīvotāju uzvārdos.

 

Atgal

 

Juozas Jurkėnas (Vilnius)

Baltų ir slavų kalbų santykių problema onomastikos tyrimuose.

 

Taip vadinamos „senosios Europos“ onimijos zoną galima traktuoti kaip teritoriją, kurioje protobaltų gentys turėjo pastovų kontaktą su šios Europos dalies ide. kalbų dialektais. Likusios protobaltų gentys buvo įtakojamos kitų ide. kalbų dialektų (daugiausia iranėnų). Antroje grupėje vyko žymiai daugiau esminių pokyčių. Čia išsirutuliojo nauja ide. dialektų grupė – slavų.

 

Atgal

 

Genovaitė Kačiuškienė (Šiauliai)

Svetimybių vartojimas Mato Slančiausko tautosakos rinkiniuose (Joniškio šnektų žodyno duomenys).

 

Šiaulių universiteto Dialektologijos centro rengiamame Joniškio šnektų žodyne, be gyvosios šnekamosios kalbos žodžių, numatoma pateikti ir rašytinės kalbos pavyzdžių, išrinktų iš šio krašto kilusių rašytojų ar kitų šviesuolių paskelbtų kūrinių. Ypač gausu vaizdingų pavyzdžių, Aldonos Jonaitytės išrinktų iš Mato Slančiausko tautosakos rinkinių. Pranešime bus kalbama apie Mato Slančiausko vartojamas svetimybes, kurios sudaro apie 30 % jo pateikiamos medžiagos.

 

Atgal

 

Juozas Karaciejus (Vilnius)

XVIII a. raštų kalba: bažnytinio stiliaus formavimosi išdava ar rašomosios kalbos nuosmukio rezultatas?

 

Apie XVIII a. katalikiškų raštų kalbą mūsų mokslinėje literatūroje teigiama, kad šių raštų autoriai visiškai nesirūpino lietuvių kalba, prastai ją mokėjo. Pranešime keliama mintis, kad panašūs teiginiai ne tik neatsako į klausimą, kodėl XVIII a. autoriai rašė taip, o ne kitaip, bet ir bandoma nurodyti priežastis, kurios galėjo lemti XVIII a. katalikiškų raštų atsiradimą.

 

Atgal

 

Vytautas Kardelis (Vilnius)

Sociolingvistinė situacija šiaurės rytų vilniškių plote.

 

Pranešime bus aptariami sinchroniniai šiaurės rytų vilniškių ploto sociolingvistinės situacijos bruožai, taip pat bus atkreiptas dėmesys į svarbesnius sociolingvistinės situacijos raidos momentus. Šiaurės rytų vilniškių situacija bus mėginama palyginti su kitu vilniškių plotu (ypač pietrytine dalimi), taip pat bus mėginama palyginti įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą su autentiškais ekspedicijose surinktais duomenimis.

 

Atgal

 

Rūta Kazlauskaitė (Šiauliai)

Jonavos šnektos fonetinės ypatybės.

 

Pranešime bus supažindinama su Jonavos šnektos pagrindinėmis fonetinėmis ypatybėmis: vokalizmo, konsonantizmo, kirčiavimo dalykais.

Šnekta yra stipriai paveikta lenkų kalbos, todėl daugiausia dėmesio bus skiriama dėl kalbų kontakto susiformavusioms ypatybėms. Bus aptariama balsių, vartojamų po beveik neminkštinamų š, ž, r, č, dž, kokybė, kirčiuotų vidutinio pakilimo balsių dvibalsinimas ir ie, uo vienbalsinimas, kirčiuotų trumpųjų žodžio galo i, u ilginimas, supanašėjusių priegaidžių akustiniai požymiai ir kt.

 

Atgal

 

Anna Krakowska (Warszawa)

Bałtowie a Słowianie. Zarys historyczny.

 

1. Czasy antyczne

2. Misja biskupa praskiego Wojciecha.

3. Unie polsko-litewskie jako reprezentatywne relacje na linii Bałtowie-Słowianie.

4. Rywalizacja militarna o pogranicze słowiańsko-bałtyckie w okresie wojen północnych.

 

Atgal

 

Rolandas Kregždys (Kaunas)

Were the names of the fern ‘Filix’ taboo in Baltic and Slavic?

 

This paper analyzes the several reasons for variation in the endings of the fern name root in Baltic and Slavic. It is hypothesized that Lith. papartis is a determinative compound: Bl.­Sl. *păd­ ‘soil’ + Bl.­Sl. *părtā ‘many wings, feathers’.

Conclusions: 1) the consonantal root structure of differing lexemes with the meaning ‘fern’ is determined by assimilation, not taboo; 2) the protosememe ‘many wings/feathers on the ground’ is reconstructed.

 

Atgal

 

Инесса Курьян (Mинск)

Некоторые проблемы литовского и белорусского влияния на польские говоры Виленщины.

 

Некоторые явления, характерные для польских говоров Виленщины, принято квалифицировать как влияние литовских диалектов данного региона. Они, однако, могут иметь не только смешанный белорусско-литовский характер, но и представлять общие тенденции развития славянских диалектов, в том числе не граничащих с данным регионом. Одно из таких явлений, например, – феминизация существительных среднего рода.

 

Atgal

 

Галина Кутырева-Чубала (Bielsko-Biała)

Этномузыкальные признаки миграций на землях Беларуси (к изучению полигенеза белорусов).

 

Прослеживаются территориальные смещения основных мелодико-стиховых формул традиционных белорусских жнивных песен с мест их изначальной локализации (Полесье, Посожье, нёманско-двинский ареал). В зонах соединений этих формул образуются стихо-музыкальные полилексемы. Происходят известные трансформации на мелодико-морфологическом и мелодико-синтаксическом уровнях. В этом раскрываются тончайшие процессы культурно-языковых взаимодействий древнебелорусских этносов. Выявляются балто-славянские соотношения в этногенезе белорусов.

 

Atgal

 

Jūratė S. Laučiūtė, Dalia Pakalniškienė (Klaipėda)

Bendrabaltiškoji leksika. Atrankos principai ir šaltiniai.

 

Pranešime pristatomi Klaipėdos universitete rengiamo baltų kalbų žodyno sudarymo principai, šaltiniai, problemos. Plačiau aptariama bendrabaltiškoji, t. y. prūsų, lietuvių ir latvių kalbų, leksika morfo(no)logijos, darybos, semantikos aspektais.

Analizuojama šiaurinių slavų kalbų dialektologinė ir onomastinė medžiaga, leidžianti rekonstruoti baltiškus žodžius.

 

Atgal

 

Ilja Lemeškin (Praha)

Dar kartą apie Sovijaus vardo etimologiją.

 

Apie Sovijaus vardo etimologiją buvo kalbama ne kartą. Nuo XX a. pradžios pasireikšta keletas nuomonių, tačiau nė viena iš jų iki šiol moksle neįsitvirtino. Mūsų interpretacija remiasi iki šiol niekieno nepastebėtais kalbos duomenimis, esančiais tame pačiame Chronografe 1262 m. Surastas išvestinis darinys iš to paties kamieno rodo, kad baltiškojo vardo kilmė, ko gero, susijusi su įvardžiuotine forma, padaryta nuo savybinio įvardžio savas: Sъvjaja < savojo.

 

Atgal

 

Asta Leskauskaitė (Vilnius)

Lietuvių kalbos ploto pietvakarinio paribio šnektos ir slavų kalbos.

 

Pranešime numatoma aptarti lietuvių kalbos ploto pietvakarinio paribio šnektų (pietų aukštaičių tarmė) ir slavų kalbų sąveikos problemas. Pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į slavų kalbų poveikį kai kuriems kalbos lygmenims (fonetikai, žodžių darybai, žodynui ir kt.), įvardyti jo priežastis, apibūdinti dėl slavų kalbų atsiradusių ypatybių sklaidą ir kt.

 

Atgal

 

Maria Teresa Lizisowa (Kraków)

Konfrontacja pojęć prawnych w słowniku Konstantego Szyrwida i w Statutach litewskich.

 

Przedmiotem referatu będzie przedstawienie związków semantycznych słownictwa w leksykonie przekładowym z XVII wieku oraz w Statutach litewskich. Zestawienie leksyki obu zabytków pozwoli przedstawić interferencje językowe w czterech językach prawnych funkcjonujących w Wielkim Księstwie Litewskim w XVII wieku – polskim, ruskim, łacińskim i litewskim. Charakter tych interferencji dokumentuje przenikanie prądów kulturowych w prawodawstwie litewskim.

 

Atgal

 

Janina Macukonienė (Seinai), Žaneta Markevičienė (Vilnius)

Būdvardžio ypatumai Lenkijos lietuvių šnektose.

 

Nuo kurios nors kalbos ploto visai ar iš dalies izoliuotos šnektos turi specifinių kalbos ypatumų. Jose pastebimas tam tikras kalbos ar atskirų jos sektorių irimas, bet yrančios sistemos kartais vėl atkuriamos, tik nebe tokios, kokios buvo. Tai labai būdinga Seinų ir Punsko šnektų įvardžiuotiniams būdvardžiams. Kita vertus, tokio tipo šnektose būna išlikę įdomių archaizmų: u kamieno būdvardžių kietas priebalsis daugelyje linksnių, sutampantis su daiktavardžiu vienaskaitos naudininkas ir kt.

 

Atgal

 

Jurgita Macijauskaitė-Bonda (Kaunas)

Lietaus ir sniego šaukimas bei nuvarymas baltų ir slavų vaikų folklore.

 

Atmosferos reiškinių, sąlygojančių derliaus gausą, kontroliavimas magija tradicinėse kaimo kultūrose užima svarbią vietą. Baltų ir slavų vaikų folklore – dainose, erzinimuose, žaidimuose – aptinkami lietaus ar sniego šaukimo bei nuvarymo motyvai. Šių „vaikų kultūrai“ priklausančių naratyvų lyginimas atskleidžia baltų ir slavų sociokultūrinių erdvių bendrybes bei skirtumus vaikų folkloro kontekste.

 

Bronius Maskuliūnas (Šiauliai)

Refleksyvumo raiška Jokūbo Morkūno Postilėje (1600): santykis su originalu.

 

Pranešime analizuojama refleksyvumo raiška viename didžiausių XVI–XVII a. lietuvių rašto paminklų – 1600 m. išleistoje kalvinų postilėje, paprastai vadinamoje Morkūno Postile. Aptariami pagrindiniai refleksyvumo raiškos modeliai šioje postilėje, analizuojami specifiniai tik šiam šaltiniui būdingi refleksyvinių konstrukcijų bruožai ir bendros senųjų raštų tendencijos. Refleksyvinės Morkūno Postilės konstrukcijos lyginamos su kalbamojo šaltinio originalu – lenkiškąja Mikalojaus Rėjaus Postile.

 

Atgal

 

Nijolė Merkienė (Šiauliai)

Lietuvių ir rusų kalbų sąveikos reiškiniai šnekoje.

 

Kalbų sąveikos reiškiniai bus nagrinėjami teikiant šiuolaikinės lietuvių bei rusų šnekos pavyzdžius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas leksikos, žodžių darybos, sintaksės lygmenų tarpkalbinės interferencijos atvejams, pvz.: все лето я пропустила в деревне; мы концертовали; учимся разным предметам; обратился в Содру; ходил в савивальдибе.

 

Atgal

 

Danguolė Mikulėnienė (Vilnius)

Dėl vakarų baltų įtakos vakarinių lietuvių tarmių kirčiavimo sistemai.

 

 

Atgal

Анатолий Непокупный (Киев)

Балто-славянский суффикс собирательности -or-/-arь.

 

И. Дуриданов (1971) выдвинул идею, что собирательные названия растений на ­ar в южнославянских языках возникли под влиянием латинских образований типа rosārium ‘розарий’. Однако авторы Этимологического словаря славянских языков (Москва) рассматривают подобные дендро- и фитонимы как праславянские. Балтийские языки с их реликтовыми названиями деревьев на ­or- склоняют к мысли об общем балто-славянском суффиксе собирательности -or-/-arь.

 

Atgal

 

Małgorzata Ostrówka (Warszawa)

Nazwy stopni pokrewieństwa w polszczyźnie łotewskiej.

 

W referacie omówione zostaną nazwy stopni pokrewieństwa w polszczyźnie na Łotwie. Analiza przeprowadzona będzie w oparciu o materiał zebrany na podstawie kwestionariusza oraz wyekscerpowany z tekstów ciągłych zapisanych na taśmach magnetofonowych. W opracowaniu znajdzie się nawiązanie do odpowiednich nazw w języku ogólnopolskim i jego dialektach.

 

Atgal

 

Oswald Panagl (Salzburg)

Litauische Vokativformen: Sprachvergleich, Rekonstruktion und Pragmatik.

 

Der Vokativ ist strukturell und funktional nicht mit den anderen morphologischen Kasus vergleichbar. Er hat gleichsam Satzcharakter und gehört als „Fenster zur Realität“ ebenso zur Morphologie wie zur Pragmatik einer Sprache. Wie der Imperativ, mit dem er häufig gemeinsam auftritt, ist er zumeist formal schwach charakterisiert (bloßer Stamm, gleichlautend mit dem Nominativ), da die Sprechsituation für die besondere morphologische Markierung eintreten kann. Dennoch weist dieser Kasus, vor allem in emphatischer Verwendung bzw. in den Dialekten, bisweilen formale Besonderheiten bzw. verstärkende Partikel auf. Diesen Merkmalen im Litauischen und anderen indogermanischen Sprachen geht der Beitrag nach.

 

Atgal

 

Daniel Petit (Paryžius)

Baltų ir slavų kalbų skirtybės vardažodžių apofonijos srityje: pr. pintis ‘kelias’, panno ‘ugnis’ ir jų atitikmenys slavų kalbose.

 

Yra žinoma, kad baltų ir slavų kalbos turi daug leksinių bendrybių; dėl to daugelis tyrinėtojų yra linkę rekonstruoti bendrą baltų-slavų prokalbę. Pirmasis šią hipotezę kritikavo prancūzų kalbininkas Antuanas Mėjė (Les dialectes indo-européens, 1908), atkreipdamas dėmesį ypač į tai, kad tarp baltų ir slavų kalbų etimologinių atitikmenų gana dažnai pastebimi balsių kaitos (arba apofonijos) skirtumai. Pranešime bus diskutuojami du tokie dubletai: ‘kelias’ (*pint- > pr. pintis / *pont- > sl. pot’) ir ‘ugnis’ (*pan-u > pr. panno / *pu:r- > ček. pyri), remdamasis ypač Jochem Schindlerio ide. balsių kaitos klasių (Ablautklassen) teorija.

 

Atgal

 

Ольга Полетаева (Минск)

Синтаксис говоров белорусско-литовско-латышского пограничья.

 

В докладе рассматривается современная языковая ситуация одного из регионов Беларуси – Браславского и Поставского районов Витебщины. На примере синтаксических конструкций анализируются тенденции развития современной диалектной речи, выявляются факторы, способствующие сохранению в речи представителей молодого поколения специфически диалектных синтаксических вариантов, проводится территориальная стратификация диалектных синтаксических конструкций.

 

Atgal

 

Olegas Poliakovas (Kaunas)

Московская лингвистическая школа и традиции современной балтистики.

 

Московская лингвистическая школа наряду с немецкой и французской, как было отмечено А. Мейе, стояла в основе современного языкознания. Ее традиции были заложены еще академиком Ф. Ф. Фортунатовым. Особую роль в создании и развития данной школы сыграла балтийское и, прежде всего, – литовское языкознание. В докладе будут рассмотрены вопросы влияние московской лингвистической школы на развитие современного балтийского языкознания и на формирование его нынешних традиций.

 

Atgal

 

Tobia Privitelli (Bern), Markus Roduner (Vilnius)

Der Genitiv des Agens / Experiencers in litauischen und russischen Dialekten.

 

Kilmininko su neveikiamaisiais dalyviais konstrukcija lietuvių ir rusų tarmėse buvo daug aptariama. Ji buvo interpretuojama kaip ergatyvinė, kaip vardažodinė ir kt. Mūsų grupė pristatys savo su šiuo reiškinio susijusio mokslinio projekto, taip pat ekspedicijų į atitinkamus regionus išvadas, galimas sąsajas tarp jų ir su gretimomis finų kalbomis.

 

Atgal

 

Андрей Прохоров (Минск)

О типологической близости легенд о происхождении Турова и Вильни.

 

Легенда о происхождении Вильнюса хорошо известна по записанному в летописи варианту. Легенды о происхождении южнобелорусского города Турова зафиксированы лишь в XIX и XX вв. лишь в устной передаче. Однако многие мотивы, сохранившиеся в этих поздних преданиях, могут свидетельствовать о древности их формирования.

Более того, многие мотивы перекликаются с отдельными мотивами предания о возникновении Вильнюса: охота в диких местах, убийство тура, сон князя на месте охоты и вещий сон, трактовка сна князем о необходимости строительства города.

 

Atgal

 

Dorota K. Rembiszewska (Warszawa)

Wpływy litewskie w polskiej gwarze Knyszyna na Podlasiu.

 

W referacie zostaną przedstawione nazwy pochodzące z języka litewskiego lub gwar litewskich, występujące w polskiej gwarze Knyszyna na Podlasiu. Celem analizy będzie wskazanie, które wyrazy znane są większym obszarom gwarom na terenie Polski, a które mają ograniczony zasięg mazowiecko-podlaski lub tylko podlaski. Przedmiotem zainteresowania będzie również wpływ sytuacji osadniczej na kształtowanie się stosunków językowych.

 

Atgal

 

Людмила В. Рычкова (Grodno)

Lithuanian language in Belarus as a language of education and communication.

 

In the language (and ethnic) contact areas language functions can be observed in some of complementary series: along with its communicative functions language serves as a means of self-expression and identification.

Functions of Lithuanian as a minority language of education and communication in Belarus are considered in the paper.

 

Atgal

 

Danuta Roszko (Varšuva)

Atliktinių laikų formos ir funkcijos Punsko šnektoje.

 

Atliktinių laikų formų ir jų funkcijų aprašymas Punsko šnektoje gretinant su lenkų ir lietuvių kalbomis.

 

Atgal

 

Roman Roszko (Varšuva)

Kai kurie įvardžiai – neapibrėžtumo rodikliai lietuvių ir lenkų kalbose.

 

Gretinamasis lietuvių ir lenkų kalbų kai kurių įvardžių (pvz. liet. tam tikras – kažkoks – koks nors – bet koks, lenk. pewien, jakiś, jakikolwiek) aprašymas atliekamas remiantis semantinės apibrėžtumo-neapibrėžtumo kategorijos kalba-tarpininke (ang. interlanguage).

 

Atgal

 

Kristina Rutkovska (Vilnius)

Dawne pożyczki litewskie i ich funkcjonowanie w gwarach polskich z okolic Trok.

 

Status dawnych zapożyczeń litewskich w gwarach polskich z okolic Trok; zakres występowania zapożyczeń w określonych grupach tematycznych; postać semantyczna zapożyczeń, typy przesunięć semantycznych; zakres używania zapożyczeń (używanie powszechne lub tylko idiolektalne, używanie wyłączne lub wymienne z synonimami rodzimymi lub innymi wyrazami zapożyczonymi czy też polskimi).

 

Atgal

 

Vilija Sakalauskienė (Vilnius)

Leksiniai slavizmai pietinių vakarų aukštaičių šiaurinėje šnektoje.

 

Pranešime aptariami pietinių vakarų aukštaičių šiaurinės šnektos slavizmai. Leksika yra judriausias kalbos elementas, turintis tendenciją kisti kartu su tobulėjančiu ir besikeičiančiu gyvenimu. Todėl dauguma skolinių (slavizmų), kaip ir senų tarmiškų žodžių, sparčiai traukiasi arba jau ir visai pasitraukę iš vartosenos. Aktuali problema – dabar šnektoje vartojami ar seniau vartoti slavizmai, jų perspektyvos, sinchroniniai sluoksniai, sąsajos su kitomis šnektomis. Dabartinėmis sąlygomis slavizmai žymiai plačiau vartojami šnekamojoje kalboje negu rašomojoje.

 

Atgal

 

Zofia Sawaniewska-Mochowa (Bydgoszcz), Anna Zielińska (Warszawa)

Sposoby wyrażania grzeczności w korespondencji szlachty litewskiej (XIX–XX w.).

 

Językoznawstwo wielokrotnie podejmowało próby znalezienia odpowiedzi na pytanie o związek między językiem a posługującą się nim społecznością, jej strukturą i kulturą. Listy stanowią znakomite źródło do rozważań interdyscyplinarnych, do badań z zakresu pragmatyki historycznej, do opisu wariantów socjostylistycznych, wreszcie do rozważań semantycznych.

Przedmiotem naszego referatu są formuły grzecznościowe, a zwłaszcza formy adresatywne (inskrypcje, subskrypcje, salutacje) występujące w rękopiśmiennej korespondencji szlachty na Litwę. Dociekamy, w jakim zakresie wpisuję się one w szlacheckie wzory zachowań językowych i staropolską tytulaturę. Rozważamy także, czy na sposoby wyrażania grzeczności w listach szlachty litewskiej miały wpływ czynniki etnolingwistyczne, socjolingwistyczne, psychologiczne, a zwłaszcza przynależność regionalna. Interesuje nas też ewolucja ukształtowanego przez społeczność szlachecką modelu grzeczności i jego dziedzictwo we współczesnej polszczyźnie ogólnej i regionalnej.

 

Atgal

 

Dalia Senvaitytė (Kaunas)

Mitopoetinis pasaulėvaizdis: pirminių gamtos elementų sąsaja su žmogumi.

 

Pranešime, remiantis baltų ir slavų tautosakos bei kalbų duomenimis, aptariami mitopoetinio pasaulėvaizdžio ypatumai. Daroma prielaida, kad archainiam mastymui būdingas visuotinis determinizmas, glaudus makrokosmoso ir mikrokosmoso ryšys, suformavo supratimą, kad pirminiai gamtos elementai sudaro ne tik visą pasaulį, bet ir žmogų, jų santykis lemia žmogaus ypatumus. Analizuojama pirminių gamtos elementų sąsaja su žmogaus vidiniais bruožais, emocinėmis būsenomis, savijauta.

 

Atgal

 

Anna Stafecka (R­īga)

Bišu stropu nosaukumi latviešu valodas izloksnēs.

 

Kaut gan biškopība ir viens no senākajām latviešu nodarbošanās veidiem, pētījumu par biškopības leksiku latviešu valodniecībā ir maz, atsevišķi ar biškopību saistītu jēdzienu nosaukumi sastopami galvenokārt tikai etnogrāfu aprakstos.

Referātā paredzēts aplūkot bišu stropu nosaukumus no senākajām ziņām etnogrāfiskajos aprakstos līdz mūsdienām. Tiks analizēta šo nosaukumu cilme, izplatība mūsdienu izloksnēs un nozīmju attīstība.

 

Atgal

Василий Стариченок (Минск)

Основные типы заимствований в белорусско-литовско-польском пограничье.

 

Atgal

 

Вадим Шадыро (Минск)

Балто-славянские этногруппировки на территории Белорусского Подвинья во второй пол. I тыс. н. э. (лингво-археологический аспект).

 

Региональные археологические особенности Белорусского Подвинья связаны с различными направлениями этнокультурных влияний во второй пол. I тыс. н. э. В результате сложных этнокультурных взаимоотношений трансевропейского процесса Великого переселения народов на севере Беларуси фиксируются археологические древности, которые могут быть связаны с этнонимами кривичей, полочан, летьголы, наровы. Эти этноплеменные группировки вобрали в себя местные балтийские субстратные элементы, а также пришлые – славянские.

 

Atgal

 

Audronė Šaltenytė (Šiauliai)

Slaviški elementai lietuvių pavardėse.

 

Tiriant lietuvių pavardžių formavimąsi ir vertinant dabartines lietuvių pavardes galima pastebėti, kad dauguma jų turi aiškiausių slaviškų požymių (Bagdonavičius, Janušauskas, Ivanauskas). Pavardės bus nagrinėjamos keliais aspektais: 1) lietuvių pavardės, turinčios slaviškos kilmės šaknis; 2) lietuvių pavardės su slaviškomis priesagomis (patroniminėmis: ­avičius || ­evičius bei ­sk­).

 

Atgal

 

Vilma Šaudiņa (Daugavpils)

Взаимодействие языков в селонских говорах литовского пограничья.

 

В докладе рассматриваются контакты балтийских языков и их взаимовлияние в лексическом и семантическом аспектах. Анализируется ряд заимствований наречия, служебные слова и др. в пограничных говорах латышского языка и некоторые аспекты посредничества языков в процессе заимствования лексем.

 

Atgal

 

Frida Šifrisova (Šiauliai)

Влияние литовского языка на сохранение особенностей материковых говоров в родном языке русских Литвы – свидетельство ранних языковых контактов.

 

Русские старожилы, потомки старообрядческих семей, прибывших в Литву в XVI–XVII веках в основном из Псковской губернии, в течение всего времени в Литве не проживали в изоляции от России и на их речь несомненное влияние оказывал русский литературный язык. Анализ же их речи показал, что в ней сохранились черты материкового русского говора. Возник вопрос: каким образом в речи респондентов, не имевших в России родственников и не выезжавших туда, проживающих в другой языковой среде, сохранилось это явление? В статье приводится доказательство того, что черты материковых русских говоров на фонетическом, морфологическом и синтаксическом уровнях языка сохранились благодаря влиянию литовского языка. Данное явление свидетельствует о контактах литовского и русского языков еще до прибытия русских старожилов в Литву.

 

Atgal

 

Edmundas Trumpa (Vilnius, Ryga)

Rišlios kalbos balsių spektrai (Pelesos šnektos duomenimis).

 

Pranešime apžvelgiami sakiniuose tariamų Pelesos šnektos balsių kokybės ypatumai. Jie lyginami su izoliuotų balsių ypatumais. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kokią įtaką balsių kokybei daro kirtis ir konsonantinė aplinka. Bus palyginti tiek pavienių variantų, tiek balsių grupių spektrai.

 

Atgal

 

Nijolė Tuomienė (Vilnius)

Prielinksninių konstrukcijų plitimas periferinėse lietuvių šnektose.

 

Prielinksniai lietuvių kalbos tarmėse vartojami labai įvairiai. Beveik visoms tarmės pastebimai būdingas bruožas – prielinksninių konstrukcijų įsigalėjimas. Šis reiškinys nesulaukia didesnio tyrėjų dėmesio. Ypač mažai tirtas periferinių lietuvių šnektų analitizmo reiškinys. Viena iš svarbesnių prielinksninių konstrukcijų gausėjimo už lietuvių kalbos ploto ribų atsidūrusiose šnektose priežasčių – kitų kalbų įtaka. Tačiau tai nėra vienintelė šių konstrukcijų plitimo priežastis. Tai gali skatinti pačių šnektų raida: šnektų fonetiniai, prielinksnių vartojimo pakitimai.

 

Atgal

 

Jolita Urbanavičienė (Vilnius)

Lietuvių ir slavų kalbų sąveika vilniškių tarmės rytiniuose pakraščiuose (Adutiškio apylinkių duomenys).

 

Pranešimo objektas – periferinės Adutiškio ir Svirkų šnektos (rytų aukštaičiai vilniškiai), esančios Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. Aptariama dviejų kalbinių bendrijų – lietuvių ir baltarusių – sąveika, jų kontaktai su lenkų ir rusų kalbomis. Remiantis bilingvių kalbos duomenimis plačiau analizuojama, kaip slavų kalbų artumas paveikė įvairius lietuvių šnektų lygmenis – leksiką, semantiką, morfologiją, akcentuaciją ir fonetiką. Tokia analizė leidžia daryti prielaidas apie kalbos sistemos kitimo mechanizmą ir tendencijas.

 

Atgal

 

Viktorija Ušinskienė (Vilnius)

Bałto-słowiańskie odpowiedniki leksykalne w Słowniku prasłowiańskim.

 

Žodyno medžiagos analizė parodė, jog didžioji dauguma baltų ir slavų kalbų leksinių atitikmenų yra susijusi su gyvosios ir negyvosios gamtos aprašymu, žmonių kūno dalių, daiktų savybių, fizinio darbo pavadinimais. I ir II tomuose yra 11 % praslaviškų leksemų, turinčių atitikmenų lietuvių kalboje, 8 % – latvių ir 2 % – prūsų kalbose.

 

Atgal

 

Мария Вакулич (Киев)

Литовская антропонимия Волыни XIV–XVI вв.

 

В памятниках Волыни XIV–XVI вв. сохраняется часть литовского антропонимикона. Это двухсложные имена, в которых наблюдаются:

1) редкие сочетания компонентов (Медыкгирдовичъ), 2) замена полного имени односложным деминутивным вариантом (Dowgela), 3) конкуренция древних форм с соединительным -i- (Вилимонтъ, Судимонтовичъ, Корибутовичъ, Монтикгирдовичъ) и более поздних – без такового (Корбутъ, Нарбутъ, Монвидъ). Наиболее продуктивной основой выступает компонент mant. Часть имен публикуется впервые.

 

Atgal

 

Katarzyna Węgorowska (Zielona Góra)

Ekspresywizmy utrwalone w pamiętnikach byłych mieszkańców Kresów Północno-Wschodnich.

 

Przedmiotem niniejszego referatu jest charakterystyka północnokresowych wyrazów, zwrotów i wyrażeń nacechowanych ekspresywnie. Analizowane i interpretowane w nim językowe świadectwa wyekscerpowane z pamiętników byłych mieszkańców Kresów Północno-Wschodnich obejmują/reprezentują ekspresywizmy dodatnie i ujemne. Refleksje językoznawcze wpisane są w północnokresowy kontekst kulturowy.

 

Atgal

 

Björn Wiemer (Konstanz)

Первые шаги в исследовании структуры «мовы простой».

 

 

Atgal

Asta Višinskaitė (Kaunas)

Tikėjimų apie susapnuotus mirusiuosius funkcijos.

 

Pranešimo objektas – tikėjimai apie per sapną pasirodančius mirusiuosius. Keliamas tikslas – išsiaiškinti tų teiginių paskirtį ir atskleisti žmonių požiūrį į sapnuojamus mirusiuosius. Teiginiai gretinami su panašiais siužetiniais naratyvais. Lietuviška medžiaga lyginama su latvių ir lenkų duomenimis. Remiamasi XX–XXI a. užrašytais tekstais.

 

Atgal

 

Svetlana Vlasova (Vilnius)

Роль категории определенности/неопределенности в развитии прилагательного в древнерусском и литовском языках.

 

Сопоставительный анализ употребления кратких и полных форм прилагательных как выразителей категории определенности/неопределенности в ранних славянских памятниках (Успенском сборнике XII–XIII веков) и современном литовском языке оказывается очень продуктивным: он позволяет увидеть значительное сходство и понять, чем было вызвано столь различное развитие генетически тождественных форм русского и литовского языков.

 

Atgal

 

Anna Vulāne (Rīga)

Etnonīms krievs latviešu valodā.

 

Referātā paredzēts sniegt ieskatu etnonīma krievs uztverē un funkcionēšanā latviešu valodā (etnolingvistiskā aspektā) :

1) ieskicēt tā derivatīvi semantisko sistēmu standartvalodā un izloksnēs,

2) raksturot tā izmantojumu onomastikonā, tautasdziesmās, frazeoloģijā.

 

Atgal

 

Эдвард Зайковский (Минск)

Балто-славянские контакты в центральной и восточной Беларуси в средневековье (по данным археологии и письменных источников).

 

Проблемой юго-восточной границы литовцев занимались Е. Охманьский, П. Гаучас и др. Признавая длительное сохранение остатков балтийского населения в центре и на востоке Беларуси, мы тем не менее считаем возможным отождествлять его не с литовцами, а с потомками носителей культур типа Банцеровщины и Тушемли. Сохранение довольно крупных анклавов балтов в районах Радошковичи, Гайна, Докшицы, Обольцы подтверждается не только сообщениями средневековых хронистов, но также антропонимами местного населения XV–XVII вв. и археологическими данными.

 

Atgal

 

Zigmas Zinkevičius (Vilnius)

Lietuvių etnogenezė ir Gudija.

 

Lietuvių ir gudų kilmės klausimai labai susipynę. Pranešimu norima įnešti aiškumo į šią problemą. Bus pateikti istorinės kalbotyros ir archeologijos duomenų derinimo būdu pasiekti rezultatai, panaudojant istorijos šaltinių analizę. Bus stengiamasi išryškinti svarbiausias šios problemos sprendimo gaires ir nurodyti ateities tyrimų perspektyvą.

 

Atgal