Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
KALBOS ISTORIJOS IR DIALEKTOLOGIJOS PROBLEMOS 2

     2004 m. rugsėjo 20-22 d. Lietuvių kalbos institute vyko tarptautinė konferencija „Kalbos istorija ir dialektologija: praeitis ir perspektyvos“, organizuota Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus. Konferencija buvo skirta šio skyriaus 50-mečiui. Knygos pradžioje Danguolė Mikulėnienė apžvelgia skyriaus nueitą kelią – nuo ištakų iki maždaug 2003 m. Publikuojamas pluoštas Juozo Senkaus – vieno iš šio skyriau įkūrėjų – laiškų.
     Antroje knygos dalyje – praeities tradicijų apžvalga. Aptariama lietuvių kalbos būdvardžių darybos istorija, naujai pažvelgiama į Kazimiero Jauniaus lietuvių tarmių skirstymą, naujai aiškinama Kazimiero Būgos pasiūlytą žodžio dausos etimologija. Taip pat dalijamasi prisiminimais apie bendradarbiavimą su latvių dialektologe Marta Rudzyte bei aptariamas projektas „Baltų kalbos ir jų tarmės“.
     Trečioji knygos dalis skirta įvairioms baltistikos problemoms. Nagrinėjamos baltų ir slavų skirtybės vardažodžių apofonijos srityje, aiškinama kirčio ir balsių kaitos pokyčių įtaka lietuvių kalbos morfologijos raidai. Aiškinamos kai kurios baltų ir slavų veiksmažodžio morfologinės ypatybės, istoriškai nagrinėjami prūsų kalbos veiksmažodžiai, aptariama lietuvių intarpinių veiksmažodžių su e šaknyje kilmė. Lingvistiniu bei archeologiniu požiūriu analizuojamos Gudijoje (Baltarusijoje) esančios Neries (Vilijos) ištakos. Iškeliama istorinės leksikologijos reikšmė baltų substrato nustatymui slaviškose teritorijose. Pateikiama pastabų apie germanų kilmės matų pavadinimus lietuvių kalboje.
     Ketvirtoje knygos dalyje tiriami senieji raštai. Atskleidžiamas Savonijaus vardo etimologizavimo problematiškumas. Parodoma, kaip turi būti rengimai kritiniai komentuoti senųjų rankraštinių tekstų leidimai. Analizuojami XVII a. rankraštiniame žodyne Clavis Germanico-Lithvana pateiktuose iliustraciniuose pavyzdžiuose esančių lietuviškų žodžių galimi šaltiniai. Nagrinėjama Gustavo Blažės latvių kalbos žodyno (1875) leksika. Atkreipiamas dėmesys į kai kurias veiksmažodžių žemaitiškas formas Motiejaus Valančiaus raštuose.  
     Penktoje dalyje rašoma apie lietuvių ir latvių tarmes. Aptariamas kraštotyrininko Janio Kulitano sudarytas rankraštinis Garsenes lietuvių šnektos Latvijoje žodynėlis. Nagrinėjami latvių žodžių darybos modeliai. Analizuojama pietų aukštaičių šnektų daiktavardžių kaityba, inesyvo ir iliatyvo santykiai bei sakinio modelio sąveika rytų aukštaičių vilniškių šnektose. Nagrinėjami prijungiamieji sakiniai bei jų dėmenų jungimo priemonės Marijampolės šnektose. Aprašoma Jonavos bei Kliuščionių šnektų fonetika.

     Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos [straipsnių rinkinys] / Lietuvių kalbos institutas; [redaktorių kolegija: Danguolė Mikulėnienė (vyr. redaktorė), Saulius Ambrazas, Lidija Leikuma, Юрий Откупщиков, Daniel Petit, Anna Stafecka].– Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – 628 p.