Narystės:

 
 

 

 

 
   

   

Bendrinės kalbos skyrius

(iki 2015 m.)

 

Iki 1989 m. bendrinės lietuvių kalbos normų funkcionavimo ir raidos tyrimai buvo atliekami Dabartinės lietuvių kalbos skyriuje. 1989 m. kalbos kultūros grupė buvo sudaryta įsteigtame Kalbos kultūros ir terminologijos skyriuje. Atskiras KALBOS KULTŪROS SKYRIUS įkurtas 1991 m. Jam vadovavo dr. Pranas Kniūkšta, nuo 2001 m. kovo mėn. dr. Rita Miliūnaitė, o nuo 2006 m. liepos iki 2011 m. lapkričio – dr. Loreta Vaicekauskienė.
2011 m. lapkričio 4 d. Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos sprendimu Kalbos kultūros skyriaus pagrindu įkurtas BENDRINĖS KALBOS SKYRIUS, taip pat įsteigtas naujas SOCIOLINGVISTIKOS SKYRIUS.

BENDRINĖS KALBOS SKYRIUS perėmė Kalbos kultūros skyriaus norminamosios veiklos kryptį ir išteklius. Iki 2014 m. pabaigos jam vadovavo dr. Rita Miliūnaitė.

Nuo 2015 m. šio skyriaus veiklą tęsia Bendrinės kalbos normų tyrimo grupė Bendrinės kalbos tyrimų centre.

 

PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS

DARBUOTOJAI

LEIDINIAI

PROJEKTAI, DUOMENŲ BAZĖS

Jono Jablonskio KONFERENCIJOS

 

PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS

 

Skyrius dirba pagal vieną iš Lietuvių kalbos instituto veiklos krypčių – „Lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje ir terminologijos tyrimai“. Svarbiausios skyriaus veiklos sritys:

 

  • Dabartinės vartosenos, jos variantiškumo ir normų raidos tyrimai dviem pjūviais:
    1) variantiški ir nauji įvairių lygmenų kalbos reiškiniai (naujieji skoliniai, naujadarai, gramatikos ir kt.  naujovės);
    2) bendrinės kalbos ir jai artimų sričių vartosena:
    a) žiniasklaidos kalba,
    b) administracinė kalba,
    c) mokslo ir švietimo kalba,
    d) originaliosios ir verstinės grožinės literatūros kalba,
    e) reklamos kalba,
    f) elektroninės terpės (interneto) kalba.
  • Bendrinės lietuvių kalbos kodifikacijos teorija ir praktika: vartosenos ir normų sąveikos  tyrimai, norminamosios rekomendacijos.
  • Lietuvių kalbos vartotojų kalbinių nuostatų tyrimai.
  • „Kalbos kultūros“ (nuo 2014 m. – „Bendrinės kalbos“) mokslo žurnalo rengimas.
  • Jono Jablonskio konferencijų organizavimas.
  • Visuomenės konsultavimas bendrinės kalbos normų ir vartosenos klausimais.

BUVUSIO BENDRINĖS KALBOS SKYRIAUS DARBUOTOJAI

 

Vyriausioji mokslo darbuotoja

Rita Miliūnaitė. Humanitarinių mokslų daktarė (HP).

 

Vyresniosios mokslo darbuotojos:

Daiva Murmulaitytė. Humanitarinių mokslų daktarė.

Rasuolė Vladarskienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

Mokslo darbuotoja

Aurelija Tamulionienė. Humanitarinių mokslų daktarė.

 

Jaunesnysis mokslo darbuotojas

Saulius Vasiliauskas

 

Vyriausioji laborantė

Agnė Aleksaitė

 

 

KALBOS KULTŪROS SKYRIAUS LEIDINIAI (nuo 2001 iki 2010 m.)

 

  • P. Kniūkšta. Kalbos vartosena ir tvarkyba. Vilnius, 2001.
  • Kanceliarinės kalbos patarimai, 5-as leid. [parengė Pranas Kniūkšta]. Vilnius, 2002. Internetinis variantas, 2007.
  • Bendrinės kalbos ribos [parengė Asta Kupčinskaitė-Ryklienė, Janina Vileikienė]. Vilnius, 2002.
  • Kalbos konsultacijos [sudarytoja Asta Kupčinskaitė-Ryklienė]. Vilnius, 2003.
  • R. Miliūnaitė. Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai. Vilnius, 2003.
  • R. Vladarskienė. Dokumentų tekstai. Vilnius, 2003.
  • P. Kniūkšta. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai. Vilnius, 2004.
  • Reklamos kalba [straipsnių rinkinys; sudarytoja Rita Miliūnaitė]. Vilnius, 2004.
  • Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba [straipsnių rinkinys; sudarytoja Jurgita Girčienė]. Vilnius, 2004.
  • R. Vladarskienė. Sintaksinių priemonių ypatybės valstybės dokumentų kalboje. Vilnius, 2004.
  • P. Kniūkšta. Administracinė kalba ir jos vartosena. Vilnius, 2005.
  • J. Girčienė. Naujųjų skolinių atitikmenys: struktūra ir vartosena. Vilnius, 2005.
  • P. Kniūkšta. Viešieji užrašai. Po dokumentus ir Vilniaus gatves pasižvalgius. Vilnius, 2006.
  • R. Miliūnaitė. Apie kalbą ir mus [Straipsniai ir pokalbiai]. Vilnius, 2006.
  • L. Vaicekauskienė. Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2007.
  • P. Kniūkšta. Dokumetų rengimo taisyklių naujienos. Pataisymai ir nutaisymai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2007, 22 p.
  • R. Miliūnaitė. Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2009, 248 p.
  • J. Girčienė, D. Liutkevičienė. Sūrių pavadinimai. Vartosena, Norma. Žodynėlis. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010, 208 p. (Bendras Kalbos kultūros skyriaus ir Leksikografijos centro leidinys).

 

BENDRINĖS KALBOS SKYRIAUS LEIDINIAI (nuo 2013 m.)

 

  • R. Miliūnaitė. Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes? Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013, 359 p. ISBN 978-609-411-090-0.
  • P. Kniūkšta. Tarp gramatikos ir politikos. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013, 260 p., ISBN 978-609-411-092-4.

 

TĘSTINIS LEIDINYS

 

 

TĘSTINIS ELEKTRONINIS LEIDINYS

 

 

SVARBIAUSI PROJEKTAI

 

  • 2011 m. rugsėjis – 2012 m. kovas. Europos komisijos finansuojamas projektas Baltijos ir Šiaurės šalių dalys atviroje Europos lingvistinėje infrastruktūroje (META-NORD, koordinatorė dr. Aurelija Tamulionienė): Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno kūrimas (vad. dr. R. Miliūnaitė).
  • 2011–2012 m. Europos Sąjungos dokumentų kalbos tyrimas, finansuojamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programą (vad. dr. R. Vladarskienė).
  • 2012–2013 m. Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas. Europos socialinis fondas (koordinatorė Ugnė Tamašauskaitė, dalyvavo dr. R. Miliūnaitė).
  • 2012 m. kovas – 2013 m. birželis. Studijos „Visuomenė apie nepriesagines moterų pavardes“ rengimas ir leidyba. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas (Nr. LIT-5-12). Aut. dr. Rita Miliūnaitė.
  • 2012 m. gegužė – 2014 m. spalis. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ vykdoma projekto „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“ (nr. VP2-3.1-IVPK-12-K-01-005) dalis „Edukacinių lietuvių kalbai skirtų skaitmeninių mokymo priemonių kūrimas“ (edukacinių žaidimų kūrimas: vad. dr. Rita Miliūnaitė).
  • 2013 m. kovas – 2015 m. rugpjūtis. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“  su partneriais – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutu (koordinatorius), Lietuvos edukologijos universitetu ir Šiaulių universitetu – vykdomas ES struktūrinių fondų projektas „Lietuvių šneka valdomos paslaugos (LIEPA)“ (nr. VP2-3.1-IVPK-12-K-01-001). Lietuvių kalbos institute kuriama interaktyvi elektroninė lietuvių sakytinės kalbos naujovių vartosenos paslauga „Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas“ (vad. dr. R. Miliūnaitė).

 

SVARBIAUSI SKAITMENINIAI IŠTEKLIAI

 

 

JONO JABLONSKIO KONFERENCIJOS

 

Kviečiame dalyvauti 22-ojoje Jono Jablonskio konferencijoje „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“. Ji vyks 2015 m. spalio 2 d. (penktadienį) Lietuvių kalbos institute.

Kvietimas   Programa   Tezės

 

Istorija. Žymiausio lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio (1860–1930) vardu pavadinta mokslinė konferencija pirmą kartą surengta 1993 m. Lietuvių kalbos instituto (www.old.lki.lt) Kalbos kultūros skyriaus ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros pastangomis. Nuo tada konferencijos tapo tradicinės ir vyksta kas rudenį (iki 2003 m. Vilniaus universitete, išskyrus ketvirtąją, kuri surengta Marijampolėje, o nuo 2003 m. – pakaitomis Lietuvių kalbos institute arba Vilniaus universitete). 2005, 2009 ir 2010 metais konferencija buvo tarptautinė. 2011 m. konferencija nebuvo surengta, o įkūrus institute Bendrinės kalbos skyrių, 2012 m. vėl atnaujinta.

Tematika. Konferencijų tikslas – kelti ir spręsti aktualias kalbos kultūros teorijos ir praktikos problemas, supažindinti su naujausiais dabartinės vartosenos tyrimais, nagrinėti kalbos ir visuomenės santykius. Konferencijų dalyviams rūpi dabartinės bendrinės lietuvių kalbos raida ir funkcionavimas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse: nagrinėjama žiniasklaidos, administracinių raštų ir teisės dokumentų, šnekamoji, grožinės literatūros, mokyklų, reklamos, bendravimo internetu kalba. Diskutuojama dėl bendrinės kalbos normų daugiasluoksniškumo (aiškinamasi prestižinės, elitinės kalbos supratimas), svarstomi kalbos norminimo kriterijai bei kalbos normų pateikimo norminamuosiuose veikaluose būdai, nagrinėjami ir šiandien svarbūs kalbos norminimo istorijos dalykai, aptariami įvairūs leksikos (pvz., skolinių) ir gramatikos normų, stilistikos klausimai, daugiausia dėmesio skiriant naujiems kalbos reiškiniams. Pastaraisiais metais vis daugėja pranešimų iš sociolingvistikos.

Rengėjai. Pagrindiniai konferencijų rengėjai yra minėtasis Kalbos kultūros skyrius ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra – jie rūpinasi konferencijų tematika, autoriais, surenka ir redaguoja pranešimų tezes, išleidžia pranešimų tezių knygeles, sudaro konferencijos programą.

Dalyviai. Konferencijose dalyvauja ne tik minėtų institucijų kalbos specialistai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos mokslo įstaigų – Vilniaus pedagoginio universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno medicinos akademijos, Šiaulių universiteto ir kitur. Surengtos ir trys tarptautinės konferencijos. Kasmet perskaitoma apie 15–20 pranešimų, vyksta diskusijos.

Tezės. Iki šiol vykusių konferencijų temos matyti iš tezių rinkinių:

  1. Linksnio kategorija ir linksnių vartojimas. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1993.
  2. Kalbos normos ir vartosena. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1994.
  3. Kalbos kultūros diegimo praktika ir metodika. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1995.
  4. Ties kalbos kultūros ir stilistikos riba. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1996.
  5. Kalbos kultūra: tradicija ir dabartis. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1997.
  6. Nauji kalbos reiškiniai ir jų vertinimas. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1998.
  7. Normų kaita ir vartosena. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 1999.
  8. Kalbos normų ir vartosenos lygmenys. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2000.
  9. Kalbos vartosena ir tvarkyba. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2001.
  10. Bendrinės kalbos ribos. Jono Jablonskio konferencija: teminis tezių rinkinys ir 10-osios konferencijos pranešimų tezės. V., 2002.
  11. Bendrinė lietuvių kalba ir skolinti žodžiai. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2003.
  12. Lietuvių kalbos naujadara. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2004.
  13. Bendrinė kalba ir visuomenė. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2005.
  14. Bendrinė kalba ir kitos kalbos atmainos. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2006.
  15. Naujieji skoliniai ir jų norminimas. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės. V., 2007.
  16. Sociolingvistiniai lietuvių kalbos tyrimai. Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės [skelbta tik internete]. V., 2008.
  17. Kalbos variantiškumas ir kalbinės nuostatos. Tarptautinė Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės [skelbta tik internete]. V., 2009. Programa. Kvietimas.
  18. Jonas Jablonskis ir bendrinės lietuvių kalbos šimtmetis. Tarptautinė Jono Jablonskio konferencija: pranešimų tezės [internetinis ir spausdintas variantas]. V., 2010. Programa. Kvietimas.
  19. 19-oji Jono Jablonskio konferencija, skirta jo „Lietuvjų kalbos sintaksės“ šimtmečiui paminėti. Pranešimų tezės, 2012 [tik internetinis variantas]. Kvietimas rengti pranešimus. Skelbimas.
  20. 20-oji Jono Jablonskio konferencija „Lietuvių kalbos gyvavimas ir atsinaujinimas šiuolaikinėje visuomenėje“, 2013. Programa. Tezės. Plakatas.
  21. 21-oji Jono Jablonskio konferencija „Šiuolaikinės kalbos tyrimai ir problemos“, 2014. Programa Tezės Plakatas.
  22. 22-oji Jono Jablonskio konferencija „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“, 2015  Programa  Tezės

Kalbos kultūros skyriuje, be 2011 m. atsidalijusio Sociolingvistikos skyriaus darbuotojų, dar yra dirbę: Dalia Blažinskaitė, Agnė Kalninytė, dr. Pranas Kniūkšta, Kazys Linkevičius, Rasa Mielkuvienė, dr. Elena Oginskienė, dr. Asta Ryklienė, dr. Vida Rudaitienė, Dana Vainauskienė, Povilas Rudzevičius, dr. Ramunė Vaskelaitė, Janina Vileikienė ir kt.

Bendrinės kalbos skyriuje yra dirbusios: dr. Jurga Trimonytė Bikelienė (2011), Daiva Macko (2012), Ugnė Tamašauskaitė (2012–2013).  

Atnaujinta 2015-09-16

2005 m.: Kalbos kultūros skyriui – 15