Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Naujienos
2016-01-21

Lietuvių kalbos institutas išleido trečiąją straipsnių rinkinio „Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos“ dalį.

 

Pirmosios publikacijos leidiniui parengtos dar 2006 m. Jose daugiausia remiamasi tais pačiais metais vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Eduardas Volteris ir baltistika kaip kompleksinis mokslas“ (Sankt Peterburgo universiteto, Latvijos universiteto ir Lietuvių kalbos instituto dialektologų organizuota konferencija vyko rugsėjo 21–22 d. Sankt Peterburge) metu gimusiomis idėjomis. Antroji straipsnių dalis atsirado po kalbininkui Anatolijui Nepokupnui atminti skirtos Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus 2007 m. kovo 27–30 d. surengtos konferencijos „Baltų kalbos ir tarmės Vidurio Europos erdvėje“ ir jos diskusijų. Trečioji publikacijų dalis – naujausių dialektologijos ir geolingvistikos tyrimų pristatymas.

 

Knygoje spausdinamus straipsnius sieja bendra baltų ir baltų-slavų kalbų procesų analizė: nagrinėjami lietuvių kalbos raidos, baltų ir slavų kalbų santykių, tarmių kaitos tendencijų klausimai. Straipsnių rinkinys baigiamas prisiminimais apie garsius kalbininkus  Aleksandrą Dundulį ir Anatolijų Nepokupną.

 

Spaudos darbus finansavo Lietuvos mokslo taryba.

 

Agnė Čepaitienė

 
2016-01-19

LKI išleido trečiąją J. A. Pabrėžos  veikalo „Taislius augyminis“ dalį
 

Lietuvių kalbos institutas išleido Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos veikalo „Taislius augyminis“ („Augalų sistema“) III – paskutinę – dalį. Baigtas vienas iš didžiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos mokslo ir raštijos paveldo atkūrimo projektų. Kruopštus, dideles lietuvių kalbos ir botanikos mokslininkų pajėgas įtraukęs darbas truko beveik 10 metų.


„Taislius augyminis“ yra pirmasis lietuviškas botanikos veikalas, parašytas žemaičių kalba. Jį XIX a. pirmoje pusėje parašė Kretingos pranciškonų vienuolis Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771-1849).

 

pabreza iii knyga virselis

 

„Taisliuje“ aprašyta apie 800 augalų ir grybų genčių. Nemažai J. Pabrėžos pasiūlytų botanikos terminų prigijo ir yra vartojami iki šiandien, pavydžiui, ankštara, ankštarėlė, aukšlys, pažiedės, purka. Kai kurie J. Pabrėžos veikale minimi lotyniškieji naujųjų rūšių vardai yra įtraukti į pasaulinį augalų rūšių katalogą Index Kewensis kaip sinonimai – su autoriaus pavarde, – teigia biologijos mokslų daktarė Ramunėlė Jankevičienė.


„Taisliaus augyminio“ rankraštis niekada nebuvo išspausdintas, nors ir buvo žinomas Lietuvos botanikams bei platesnei mokslo bendruomenei. Žymus Lietuvos gamtininkas prof. Antanas Minkevičius 1972 metais rašė: „Dabar mes žiūrime į „Taislių“ kaip į didelės reikšmės mūsų mokslo, kalbos ir kultūros paminklą, kuriame pirmą kartą Lietuvos istorijoje lietuvių kalba /žemaičių tarme/ pavartota gamtos mokslo reikalams. Savo verte jis prilygsta tokiems veikalams, kaip M. Mažvydo „Katekizmas“, K. Donelaičio „Metai“ arba S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Tame pačiame straipsnyje A. Minkevičius kėlė klausimą, „ar neatėjo laikas ir šį paminklą iškelti viešumon, jį išspausdinti?“  


Profesorius Giedrius Subačius, 2003 m. iškėlęs idėją išleisti šį veikalą, sako, kad „Taislius augyminis“ yra vienas iš trijų pirmųjų Lietuvoje XIX a. mokslo veikalų, sukurtų lietuvių kalba. Tik ta aplinkybė, kad jis, skirtingai nuo Simono Daukanto „Būdo žemaičių ir lietuvių kalnėnų“ (1845) ir Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystės“ (1848), nebuvo išleistas, lėmė, kad jam neteko sulaukti pirmųjų šlovės, nors ir buvo parašytas anksčiau (1843).


Ir štai, praėjus 160 metų po Jurgio Ambraziejus Pabrėžos mirties, svarbiausias jo gyvenimo veikalas ir vienas svarbiausių Lietuvos mokslo ir raštijos paminklų įgijo 3 didelio formato tomų, kiekvienas kurių atspausdintas 400 egzempliorių tiražu, pavidalą.


Šį projektą Lietuvių kalbos institutas vykdė kartu su Botanikos institutu ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. I ir II dalies rengimą finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, III – Lietuvos mokslo taryba. Knygos (II ir III dalis) išleistos Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, I dalies išleidimą parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija.


Dr. Rita Šepetytė, projektų vadovė, dirbusi prie „Taisliaus augyminio“ nuo pradžios iki pabaigos, pagaliau deda tašką: „Savo vardu dėkoju visiems, prisidėjusiems darbu, pastabomis ar pagalba prie to, kad, Povilo Matulionio žodžiais tariant, „nemirtino kun. A. Pabriežos augalų taislas“, tegu ir perrašo pavidalu, pasiektų savo skaitytojus“.
 

Lituanistikos socialinės plėtros sk. informacija

 

 
2016-01-19

NETEKTIS: ALDONA JONAITYTĖ (1928-2016)

 

2015 m. rugsėjo mėn. 28 d. netekome daktarės Aldonos Jonaitytės, pastaruosius trisdešimt metų gyvenusios Kuršėnuose. Nustojo plakusi širdis labai darbščios, itin kuklios, be galo kruopščios ir atsidavusios artimiesiems dialektologės, ilgametės Lietuvių kalbos instituto, buvusio Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus, darbuotojos.

 

aldona jonaityte1

 

Gimė Aldona Jonaitytė 1928 m. gegužės mėn. 4 d. Šiaulių apskrities, Kruopių valsčiaus, Juknų kaime, kuris, kaip prisimena dialektologė, tarpukario Lietuvoje buvo vadinamas Žalgirio vardu. Žemės reformos metu, padalinus Juknų palivarką į tris sklypus, tėvas Petras Jonaitis gavo 17, 17 ha žemės sklypą. Šeima dirbo, augino keturis vaikus, ketino juos išleiti mokytis. Bet, 1940 m. mirus Tėvui, vaikams ir Mamai gyvenimas iš esmės pasikeitė. Mama tik vyriausiąją Aldoną tegalėjo išleisti į mokslus. Sesuo, kaip viename laiškų rašė Jonaitytė, vidurinę baigė jau dirbdama, o du broliai taip ir liko su pradiniu. Mokytis Aldona labai norėjo: Jau gerai skaitydama 1935 m. atėjo į Šakynos pradžios mokyklą ir penketą metų joje mokėsi (iki 1940 m.). Nuo 1940 iki 1941 m. rudens mokslus teko nutraukti – Aldona padėjo Mamai ūkyje. 1942 m. Jonaitytė baigė Žagarės progimnazijos trečią klasę, o po metų, 1944 m., – ketvirtą klasę. Šiaulių mergaičių gimnazijoje 1945-1947 m. Aldona baigė penktą, šeštą ir septintą klases. Brandos atestatas Jonaitytei buvo įteiktas 1948 m. Žagarės gimnazijoje. Rašau viską taip smulkiai tik tam, kad būtų galima suprasti, kaip nelengvai teko siekti mokslų ir dėl nepriteklių, ir prasidėjus karui, okupacijai.

 

Tais pačiais 1948 m. Jonaitytė pradėjo lituanistines studijas Vilniaus Valstybiniame universitete (Lietuvių kalbos ir literatūros specialybė). Specialybės pasirinkimą, kaip yra sakiusi Jonaitytė, nulėmė lietuvių kalbos mokytoja Danutė Mušinskaitė. Universiteto dėstytojai, neeilinės asmenybės, taip pat darė įtaką Jonaitytės apsisprendimams. Prof. Juozo Balčikonio skaitytas lietuvių kalbos kursas ir Juozo Senkaus dialektologijos paskaitos paakino Ją kursiniam darbui pasirinkti artimą širdžiai temą – aprašyti gimtąją Šakynos šnektą. Paskatinta tuomet jauno dėstytojo Zigmo Zinkevičiaus, Jonaitytė detaliau tyrinėjo Šakynos šnektą ir apgynė diplominį (dabar – magistro) darbą. Iš tuometinių įsimintinų dėstytojų Jonaitytė minėjo iškilias mūsų šalies kultūros ir mokslo asmenybes: tuometinį antikinės literatūros dėstytoją doc. Leoną Valkūną, prof. Vincą Mykolaitį-Putiną, lietuvių literatūros istorijos dėstytoją prof. Meilę Lukšienę, senosios literatūros dėstytoją prof. Jurgį Lebedį, istorinės gramatikos dėstytoją dr. Kazį Ulvydą.

 

Baigusi universitetą Jonaitytė buvo palikta pouniversitetinių studijų aspirantūroje. Kandidatinio darbo (dabar - disertacijos) tema buvo išplėtotas gimtosios Šakynos šnektos aprašas (per 500 puslapių rankraščio). Darbui vadovavo prof. Juozas Balčikonis. 1956 m. aspirantūros studijos buvo baigtos. Neilgai padirbusi Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedroje, 1957 m. pabaigoje Jonaitytė perėjo dirbti jaunesniąja mokslo darbuotoja į Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Dialektologijos ir kalbos istorijos skyrių (dabar – Lietuvių kalbos institutas) ir dirbo iki pensijos (1984 m.).

 

1962 m. apgynė disertaciją „Šakynos tarmė“, kurioje pateiktas išsamus šiaurinių vakarų aukštaičių (Šakynos, Gruzdžių, Skaistgirio, Žagarės, Kruopių apylinkių) šnektų įvairių kalbos lygmenų (kirčiavimo, fonetikos, žodžių darybos, morfologijos, sintaksės) aprašas.

 

Ilgus metus Jonaitytė dirbo prie Lietuvių kalbos atlaso: rinko medžiagą, ją tvarkė, darė įrašus ir juos šifravo, kartografavo, redagavo leidinių tekstą. Už kolektyvinį darbą prie trijų tomų Lietuvių kalbos atlaso (1977-1991) 1994 m. Jonaitytei (kartu su kitais) paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija.

 

Mokslinius straipsnius žurnale Lietuvių kalbotyros klausimai (dabar – Acta Linguistica Lithuanica) Jonaitytė pradėjo spausdinti 1959 m. Dialektologė gilinosi į savo vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės fonetines, leksines, gramatines, kalbų kontaktų problemas („Šakynos tarmės kirtis ir priegaidė“, LKK II 1959; „Šakynos tarmės daiktavardžio kaityba“, LKK III 1960; „Nauji duomenys apie Skaistgirio tarmės konsonantizmą“ , LKK III 1960; „Žemaitiškos morfologinės ypatybės Šakynos tarmėje“, LKK VII 1964; „Palatvės vakarų aukštaičių šnektų būdvardis, skaitvardis, įvardis, LKK XI 1967; „Latvių kalbos poveikis Palatvės vakarų aukštaičių šnektų gramatinei sandarai“ LKK IX 1967; „Palatvės vakarų aukštaičių nedėsningos fonetikos žodžiai ir jų kilmė“, LKK XIII 1972; „Ratelio verpstės ir jos dalių pavadinimai“, LKK XVII 1977).

 

XXX

 

Artimiau su Jonaityte susipažinau 1998 m., aplankiusi Ją Kuršėnuose. Dialektologė tais metais šventė 70-ties metų jubiliejų.

 

Gegužės mėn. Šiauliuose surengtame moksliniame seminare „Tarmės – tyrimas ir perspektyva“, skirtame Aldonos Jonaitytės 70-ties metų jubiliejui paminėti, pranešimus skaitė Latvijos ir Lietuvos dialektologai, atvykę pagerbti kolegės. Apie kalbininkės jubiliejų rašyta Lietuvos (Gimtoji kalba Nr. 8, 1998, 27-28) ir Latvijos (Linguistica Lettica Nr. 3, 1998, 283-285) spaudoje.

 

Žodis ir tarmė Jonaitytei išliko vertybių vertybė visą gyvenimą. Ne veltui enciklopedijose rašoma, kad Jonaitytė yra išvertusi grožinės literatūros kūrinių iš latvių, rusų, gudų kalbų.

 

Labiausiai kalbininkė mėgo gėles. Tad tegul niekada nevysta žiedai ant Jūsų, Aldona, kapo!

 

Doc. dr. Janina Švambarytė-Valužienė

Lietuvių kalbos instituto

Geolingvistikos centro

vyresnioji mokslo darbuotoja

 

 
2016-01-15

Simo Karaliūno darbų paroda

 

Sausio 20 d. (trečiadienį) 11 val. kviečiame į mūsų ilgamečio ištikimo kolegos, iškilaus mokslininko profesoriaus habilituoto daktaro Simo Karaliūno (1936-01-20 – 2015-11-28) mokslo darbų parodos, skirtos mokslininko aštuoniasdešimtmečiui, atidarymą Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje. Prisiminsime žymaus baltisto gyvenimą ir darbus.

 

Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras

 

karaliunas paroda

 
2016-01-14

Vakar, 2016 m. sausio 13 dieną, mirė ilgametė Lietuvių kalbos instituto darbuotoja Albina Bataitytė

 

Velionė pašarvota pašarvota Laidojimo paslaugų centre prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios 3 salėje.

Laidotuvės penktadienį (sausio 15 d.) Karveliškių kapinėse. Karstas išnešamas 14 val.

 

NEKROLOGAS

 

ALBINA BATAITYTĖ

1935 m. sausio 9 d. – 2016 m. sausio 13 d.

 

nekrologas bataityte

 

Gimė Jurbarko rajono Paantvardžio kaime. Pirmuosius rašto žingsnius žengė gimtojo kaimo pradžios mokykloje, 1945–1953 m. mokėsi Jurbarko gimnazijoje. Ją baigusi, 1953–1958 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po studijų vienus metus mokytojavo Tverečiaus vidurinėje mokykloje, nuo 1960 m. įvairiose įstaigose dirbo redakcinį, leidybinį ir archyvaro darbą, o nuo 1971 m. buvo Lietuvos dailės muziejaus leidinių rengėja ir vyriausioji redaktorė.


Kaip patirties turinti leidinių rengėja ir redaktorė Albina Bataitytė 1993 metais buvo pakviesta į Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyrių ir čia jai pavesta rūpintis „Kalbos kultūros“ rengimu ir leidyba (sudarė ir spaudai parengė 16 leidinio sąsiuvinių).


Be „Kalbos kultūros“, prisidėjo ir prie kitų Lietuvių kalbos instituto leidinių rengimo spaudai. Suredagavo mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“ („Lietuvių kalbotyros klausimai“) dešimtį tomų, tris „Terminologijos“ numerius, daugiau kaip dešimtį kitokių knygų (monografijų, straipsnių rinkinių). Albina Bataitytė ir pati yra parašiusi ir įvairiuose leidiniuose paskelbusi informacinių bei apžvalginių straipsnių, šeši išspausdinti „Kalbos kultūroje“.


O dabar, prisimindami kartu dirbtus darbus, bendrus džiaugsmus ir rūpesčius, Kolegei tariame paskutinį sudie.

 

 

 
2016-01-06

Naujas LKI žodynas: M. Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamos tautosakos rinkinių leksika

 

Menklė (tešla), malokai (plepalai), puščius (aitvaras), minyška (vienuolė), lakatas (skuduras), gaza (žibalas), akrotas (laivas), bambalas (samdinys metams), pašliaukyti (masažuoti pirtyje) – visus šiuos ir daugelį kitų žodžių, jau kadais iškeliavusių iš aktualiosios vartosenos, mums siūlo prisiminti neseniai Lietuvių kalbos instituto išleistas žodynas „Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamos tautosakos rinkinių leksika“.

 

Leksika žodynui rinkta beveik penketą metų iš tautosakos rinkinių „Šiaurės Lietuvos pasakos“, „Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai“ ir „Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos“, parengtų pagal medžiagą, kurią tautosakos rinkėjas M.Slančiauskas ir jo pagalbininkai XIX a. rinko tris dešimtis metų. Iš šių rinkinių LKI ilgametė darbuotoja dr. Aldona Jonaitytė išrinko per 60 tūkstančių leksinių vienetų, iliustruojančių tarminę XIX a. vidurio ir pabaigos leksiką.

 

 

 

Žodyno sudarytoja ir rengėja - dr. Janina Švambarytė-Valužienė – teigia, kad leidinyje atspindima XIX a. antros pusės daugiausia vakarų aukštaičiams šiauliškiams būdinga tarminė medžiaga yra aktuali visų sričių kalbininkams: dialektologams, geolingvistams, sociolingvistams,etnolingvistams, kalbų kontaktų tyrėjams, taip pat gramatikams, leksikologams ir semantikams.

 

Žodyno leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

 

Leidinį galite įsigyti LKI knygyne, telefonas – (8 5) 234 60 58, e-paštas – Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

 

Lituanistikos socialinės plėtros sk. informacija

 
2015-08-28

Lietuvių kalbos google’is papildė lietuvišką internetą

(LKI pranešimas spaudai)

 

Šalies lituanistai naujųjų mokslo metų išvakarėse lietuvišką internetą papildė solidžiu priedu – startavo Lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema (LKIIS).

 

Projekto vykdytojas Lietuvių kalbos institutas kartu su partneriais – Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetais bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu – į internetinį portalą http://lkiis.old.lki.lt sukėlė daug suskaitmenintų lietuvių kalbos išteklių, tokių kaip:
- elektroninės kartotekos („Lietuvių kalbos žodyno“, lietuviškų mįslių, liaudies tikėjimų, partizanų pokario dainų);
- vienkalbiai žodynai (dabartinės lietuvių kalbos, sisteminis lietuvių kalbos, sinonimų, antonimų, frazeologijos, palyginimų);
- daugiakalbiai žodynai (lietuvių–anglų, anglų–lietuvių, lietuvių–vokiečių, vokiečių–lietuvių, lietuvių–lenkų, lenkų–lietuvių, lietuvių–latvių, latvių–lietuvių, lotynų–lietuvių, senovės graikų–lietuvių);
- lituanistinės duomenų bazės (lietuviškų pavardžių, geoinformacine vietovardžių, istorinių vietovardžių, tarmių);
 - nuotolinio lietuvių kalbos mokymo modulis pradedantiems;
- mokomieji lietuvių kalbos žaidimai „Kristijonas Donelaitis. Rašyba“ ir „Barbora Radvilaitė. Kalbos turtai“;
- originalus lietuviškas šriftas „Palemonas“.

 

„Šiuo metu tai didžiausias vientisas lituanistinių žinių telkinys pasauliniame interneto tinkle, kuris ir toliau bus plėtojamas, – teigia Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. – Labai svarbu, kad portalas vartotojams suteikia galimybę vykdyti paiešką ir atskirose lietuvių kalbos išteklių kategorijose, ir bendrai per visas kategorijas. Šitokia visa apimanti paieškos sistema man leidžia be perdėjimo LKIIS pavadinti lietuvių kalbos google’iu“.

 

Lietuvių kalbos išteklių sistemos programavimo darbus atliko IT įmonė „Netcode“, projektas vyko 3 metus (2012–2015 m.) ir buvo finansuojamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-12-K „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“.

 

Daugiau informacijos:
Valdas Kaminskas
Lietuvių kalbos institutas
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Mob. +370 687 88894

 
2015-07-29

Lietuvių kalbos institutas pristatė LKIIS, Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą

 

Liepos 30 d. Lietuvių kalbos institute surengtame seminare „Šiuolaikiniai skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai mokslui, švietimui, verslui“ buvo pristatytas didelis lietuvių kalbos įtvirtinimo skaitmeninėje ervėje projektas – LIETUVIŲ KALBOS IŠTEKLIŲ INFORMACINĖ SISTEMA (LKIIS).

 

Projektas apėmė tokias reikšmingas ir fundamentalias lietuvių kalbai sritis kaip:

- naujų lietuvių kalbos kompiuterinių šriftų kūrimas ir esamų tobulinimas;

- edukacinių, lietuvių kalbai skirtų, skaitmeninių mokymo priemonių kūrimas;

- lietuvių kalbos ir tautosakos paveldo kartotekų skaitmeninimas;

- vienakalbių ir daugiakalbių žodynų skaitmeninimas.

LKIIS prieinama adresu http://lkiis.old.lki.lt.

Projektas įgyvendintas kartu su LKI partneriais: Lietuvos edukologijos ir Vilniaus universitetais, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, vyko 3 metus (2012-2015 m.) ir buvo finansuojamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-12-K „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“.

 

"Šio projekto metu sukurti informacinių technologijų sprendimai neabejotinai padės išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje ervėje bei suteiks galimybę pasinaudoti Lietuvos mokslo institucijų sukurtais ištekliais. LKIIS – tai pirmoji išsami lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių sistema, kurios tikslas yra išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje ir ją puoselėti. LKIIS skirta mokykloms, kalbos tvarkytojams, terminologams, vertėjams, žurnalistams ir visiems, kurie nori kūrybiškai vartoti lietuvių kalbą", - įžanginėje kalboje teigė Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

 

 

 

Programavimo ir kitus darbus, susijusius su informacinės sistemos sukūrimu, atliko IT įmonė "Netcode". Jos atstovas Skirmantas Šermukšnis perskaitė apžvalginį pranešimą apie į LKIIS sukeltus informacinius ištekius, taip pat sistemos funkcijas ir galimybes išoriniams bei vidiniams vartotojams.

 

 

LKI Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Anželika Gaidienė perskaitė pranešimą "Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema: kaip naudotis vienakalbiais žodynais ir LKŽ kartotekomis".

 

 

Vilniaus universiteto filologijos fakulteto Skaitmeninės filologijos centro vedėjas dr. Mindaugas Strockis papasakojo apie į sistemą įkeltus dvikalbius žodynus, paaiškino jų parinkimo kriterijus bei kitas su darbo procesu susijusias aplinkybes.

 

 

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Daiva Vaitkevičienė pristatė į LKIIS įkeltą Mįslių kartoteką, o šio instituto Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė - Partizanų dainų dainyną.

 

 

 

Apie tarmių išteklius LKIIS ir kaip jais naudotis papasakojo LKI Geolingvistikos centro mokslo darbuotoja dr. Violeta Meiliūnaitė.

 

 

Kaip LKIIS atsispindės lietuvių kalbos mokymų modulis, papasakojo Vilma Leonavičienė, Lietuvių edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė ir ERASMUS ambasadorė Lietuvoje.

 

 

Su edukacija buvo susijęs ir paskutinysis - LKI Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovės dr. (HP) Ritos Miliūnaitės pranešimas - "Kas naujo kompiuterinių žaidimų serijoje “Kieti riešutėliai“?"

 

 

Pertraukų metu seminaro dalyviai aktyviai keitėsi nuomonėmis ir įspūdžiais.

 

 

 

 

Lituanistikos socialinės plėtros sk. informacija

 

 
2008-11-12

Lietuvių kalbos institutas yra valstybės mokslo institutas.

Pagrindinė Instituto veikla yra moksliniai ir taikomieji tyrimai bei jų sklaida.

Instituto veiklos tikslai:

 

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Kitas > Paskutinis >>