Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Naujienos
2016-10-27

 

LKI MOKSLININKĖS KONFERENCIJOJE „FONETIKA ŠIANDIEN“

 

2016 m. spalio 28–30 d. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresn. mokslo darbuotojos dr. Jolita Urbanavičienė ir dr. Jurgita Jaroslavienė dalyvaus 8-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Fonetika šiandien“ («Фонетика сегодня»), kurią rengia Rusijos mokslų akademijos V. V. Vinogradovo rusų kalbos institutas (Maskva).

Šioje konferencijoje bus pristatomi naujausi rusų kalbos ir bendrosios fonetikos tyrimai, veiks atskirų fonetikos sričių (akustinės fonetikos, artikuliacinės fonetikos, perceptyvinės fonetikos ir kt.) sekcijos.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkės skaitys pranešimą „Palatalumas ir palatalizacija dabartinėse baltų kalbose: akustinė priebalsių analizė“ («Палатальность и палатализация в современных балтийских языках: акустический анализ консонантов»).

Dalyvavimas konferencijoje itin naudingas tarptautiniam eksperimentinės fonetikos ir fonologijos specialistų bendradarbiavimui.

Išsami konferencijos programa.

 
2016-10-27

 

                            Seminaras mokytojams 

„(NE)PAŽĮSTAMAS A. BARANAUSKAS: XX a. stereotipai ir

                         akademinio požiūrio kaita“

 

 

2016 mspalio 28 d. Anykščiuose vyks seminaras mokytojams  „(NE)PAŽĮSTAMAS A. BARANAUSKAS: XX a. stereotipai ir akademinio požiūrio kaita“.

Antaną Baranauską esame įpratę pristatyti kaip poetą, o jo kalbinė veikla dažnai lieka nuošalyje. Pamirštame, kad jis išvertė Bibliją, sukūrė pirmąją argumentuotą lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, surinko gausius tarminius tekstus... Seminare bus siekiama ne tik pristatyti A. Baranausko darbus, bet ir parodyti jų tęsinius ir atspindžius XXI amžiuje. Tikimasi, kad gims diskusija, paskatinsianti atsisakyti bent dalies su A. Baranausku susijusių stereotipų.

Seminarą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, asociacija „Lituanistų sambūris“, Antano Vienuolio draugija, Anykščių švietimo pagalbos tarnyba.

Seminare pranešimus skaitys LKI mokslininkės: prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Violeta Meiliūnaitė, dr. Aurelija Tamulionienė.

Seminaras vyks L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje (Vyskupo skv. 1, Anykščiai).

Maloniai kviečiame mokytojus ir visus, kuriems tai aktualu.

Išsami seminaro programa.

 
2016-10-25

 

2016 m. spalio 19–21 d. Lietuvių kalbos institute vyko

                    tarptautinė mokslinė konferencija

DABARTINIŲ BALTŲ KALBŲ IR TARMIŲ TRANSFORMACIJOS

prof. Alekso Girdenio (1936–2011) 80 metų gimimo

                            sukakčiai paminėti

 

 

Tai jau ketvirtoji prof. Alekso Girdenio (1936–2011) atminimui skirta konferencija, subūrusi skaityti pranešimų daugiau nei 50 mokslininkų iš Latvijos, Lietuvos ir Rusijos. Pranešimų tezes galite skaityti čia.

 

 

Akademikė prof. dr. Grasilda Blažienė (viduryje), dr. Aleksejus Andronovas, dr. Elena Riekhakaynen, dr. Jolita Urbanavičienė, dr. Jurgita Jaroslavienė

 

 

 

Dr. Solveiga Čeirane, prof. dr. Dace Markus, dr. Juris Grigorjevs, prof. dr. Maija Brēde, dr. Inese Indričāne

 

 

Plenarinis posėdis

 

 

Lietuvių kalbos instituto mokslininkų iš viso perskaityta 18 mokslo pranešimų.

Plenarinį posėdį pradėjo Lietuvių kalbos instituto profesorė dr. Danguolė Mikulėnienė pranešimu „Struktūralizmas lietuvių tarmėtyroje: Alekso Girdenio fonologijos mokykla“.

 

 

Dr. Rima Bakšienė ir dokt. Agnė Čepaitienė savo pranešimu „Tarptautinės fonetinės abėcėlės (angl. IPA) taikymas lietuvių tarmių tekstams: galimybės ir problemos“ pirmąkart aptarė tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenų santykį su Lietuvoje vartojamos kopenhaginės transkripcijos ženklais.

 

 

 

Po plenarinio posėdžio aplankytas profesoriaus Alekso Girdenio (1936–2011) kapas.

 

 

 

 

Dialektologijos, geolingvistikos ir akcentologijos sekcijoje Lietuvių kalbos instituto mokslininkų diskutuota šiomis aktualiomis temomis:

dr. Daiva AliūkaitėTarmė ir jos vartotojas XXI a. pradžioje: NORM vaizdinio tęsiniai ir kaita“;

dr. Daiva Kardelytė-Grinevičienė „Erdvės santykių realizacijos lietuviškojoje G. Wenkerio medžiagoje“;

dr. Vilija Ragaišienė „Vardažodžių kirčiavimo modeliai XX a. 67 deš. vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose“;

dr. Violeta Meiliūnaitė „Tarmių transkribavimo praktika: objektyvumo ir subjektyvumo santykis“;

dr. Kazimieras Garšva „Lietuvių kalbos tarmės: dialektologija, fonologija, sociolingvistika“;

dr. Janina Švambarytė-Valužienė „Vyrų ir moterų įvardijimo joniškiečiuose kontekstas“;

dokt. Diana Vaitmonienė „Bendrinė kalba jaunosios ir vidurinės kartų pietų žemaičių raseiniškių mentaliniuose žemėlapiuose“;

dr. Jūratė Pajėdienė „Santykinio laiko raiška šiaurės žemaičių telšiškių šnektoje“;

dokt. Laura Geržotaitė „Vakarų aukštaičių šiauliškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių paribio šnektos lietuvių tarmių klasifikacijose: geolingvistinė analizė“.

 

Fonetikos, fonologijos ir morfonologijos sekcijoje mokslinių tyrimų rezultatais dalijosi:

dr. Jurgita Jaroslavienė „Lyginamasis instrumentinis lietuvių bendrinės kalbos balsių kokybinių ir kiekybinių požymių tyrimas“;

dr. Daiva Šveikauskienė, Vytautas Šveikauskas „Automatinė žodžių daryba“;

dr. Jolita Urbanavičienė „Dabartinių baltų kalbų pučiamieji priebalsiai ir afrikatos: akustinių požymių lyginamoji analizė“.

 

Terminologijos, leksikologijos ir leksikografijos temomis kalbėjo:

dr. Asta Mitkevičienė „Termino terminas vartosena“;

dr. Albina Auksoriūtė „Dekoratyvinių augalų vardų daryba“;

dr. Daiva Murmulaitytė „Žodžių darybos ryšiai naujažodžių duomenyne“.

 

 

Koferencijos baigiamajame posėdyje pranešimą skaitė dr. Rita Miliūnaitė „Vartosena kaip kodifikacijos kriterijus (žodžių formų kodifikacijos pagrindu)“.

 

 

Pabaigoje pasidžiaugta ir pasidalyta naujai išleista Alekso Girdenio Bibliografijos rodykle. Trečiasis pataisytas ir papildytas leidimas (1956–2015). Leidinį išleido Vilniaus universiteto leidykla (2016).

Daugiau konferencijos nuotraukų kviečiame žiūrėti adresu https://www.facebook.com/lituanistikoszidinys/.

 

         

 
2016-10-10

 

JAU GREITAI LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTE – PROF. A. GIRDENIO KONFERENCIJA

 

 

 

2016 m. spalio 19–21 d. kviečiame visus į Lietuvių kalbos institutą (P. Vileišio g. 5, Vilnius), kuriame vyks ketvirtoji tarptautinė mokslinė konferencija „Dabartinių baltų kalbų ir tarmių transformacijos“.

 

Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto organizuojama konferencija skiriama profesoriaus A. Girdenio (1936–2011) 80 metų gimimo sukakčiai paminėti.

Tris dienas Lietuvių kalbos institute įvairių sričių mokslininkai skaitys pranešimus keturiose sekcijose:

 

1) Dialektologija, geolingvistika, akcentologija; 

2) Fonetika, fonologija, morfonologija; 

3) Terminologija, leksikologija, leksikografija; 

4) Leksikologija, leksikografija.

 

Kviečiame skaityti konferencijos tezes, susipažinti su išsamia konferencijos PROGRAMA ir dalyvauti.

 

 
2016-10-05

 

JAU ŠĮ PENKTADIENĮ  (2016 M. SPALIO 7 D.) – SEMINARAS

         

              „TERMINOLOGIJA IR ŽODŽIŲ DARYBA“

 

 

 

Šių metų spalio 7 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) vyks mokslinis seminaras „Terminologija ir žodžių daryba“. Jame bus aptariami įvairūs aktualiausi terminų ir žodžių darybos klausimai. Pranešimus skaitys šie mokslininkai: doc. dr. Regina Kvašytė, doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Albina Auksoriūtė, doc. dr. Rasuolė Vladarskienė, Dr. Robertas Stunžinas, dr. Asta Mitkevičienė.

 Kviečiame mokslininkus, kalbos tvarkytojus, mokytojus ir visus, kuriems aktuali terminologijos problematika, susipažinti su išsamesne programa ir ateiti prasmingai praleisti penktadienio dieną.

 
2016-10-05

 

                       

                            Gerbiami MOKYTOJAI,

 

JŪSŲ dienos proga linkime neblėstančio pašaukimo,

stiprybės ir mokinių, kurie kiekvieną dieną nudžiugintų

                   šypsenomis ir motyvacija mokytis.

 

 

Šiais metais Lietuvių kalbos institutas Tarptautinę mokytojų dieną minėjo anksčiau.

Spalio 1 dieną Osle, Lietuvos ambasadoje, vyko Tarptautinės mokytojų dienos minėjimas. Norvegijos lituanistinių mokyklų pedagogus sveikino ambasadorė Izolda Bričkovskienė. Minėjime dalyvavo ir pranešimą apie lietuvių kalbos mokymą ir išlaikymą daugiakalbėje aplinkoje skaitė Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, naujausias mokymo priemones ir lietuvių kalbos išteklius pristatė Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Aurelija Tamulionienė.

 

 

 

Lituanistinių mokyklėlių mokytojų darbas labai svarbus ir ypatingas. Džiaugiamės, kad vaikai ugdomi atsakingai, kūrybiškai ir patriotiškai.

 

 

 
2016-10-05

 

KVIEČIAME DALYVAUTI NACIONALINIAME KONKURSE „MANO ŽODYNAS“!

 

 

Atsivertęs Dainyną, atpažįstu namus.

Dainose yra pasakyta,

kur buvo vartai, darželis, sena obelis,

pro kurį langą tekėdavo saulė.

[…]

Visa tai gali patikslint Žodynas:

jame surašyti visi mūsų įrankiai, darbai,

pastatai, medžiai, žolynai…

Ar žodžiai yra antspauduoti?

(Marcelijus Martinaitis)

 

 

Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys ir Bendrinės kalbos tyrimų centras kviečia dalyvauti jau trečią kartą organizuojamame nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“. Kas dvejus metus vykstantis konkursas siekia suburti jaunus ir vyresnius gimtojo žodžio puoselėtojus ir mylėtojus. Išgirsti, užrašyti ir į savo žodyną sudėlioti įvairiausius žodžius: senus, retus, nykstančius ar jau išnykusius ir naujai išgirstus, jūsų pačių ar kieno nors kito sukurtus ar pasiskolintus. Svarbiausia, kad jūsų parašytas ir konkursui atsiųstas žodynas būtų originalus, neperkeltas iš interneto ar kitų šaltinių.

 

Kiekvieną sykį konkurso rengėjai bendradarbiauja su kuria nors Lietuvos savivaldy­be. 2012 m. konkursas buvo skirtas pirmojo lietuvių kalbos žodyno sudarytojui Kons­tantinui Sirvydui ir rengtas drauge su Anykščių rajono savivaldybe. 2014 m. minėjome Kazimiero Būgos (1879–1924) „Lietuvių kalbos žodyno“ pirmojo sąsiuvinio 90-metį ir konkursą organizavome kartu su Zarasų rajono savivaldybės viešąja biblioteka. Šiais metais norime prisiminti ir pagerbti primirštus žodynus ir žodynininkus. Nemažai kultūros veikėjų išaugino Joniškio žemė. Čia gimė tautosakininkas, knygnešys, visuo­menės veikėjas Matas Slančiauskas, 1903 m. jis išleido žodynėlį, kuriame buvo surašyti keli šimtai žymių vardų ir tarptautinių žodžių su lietuviškais atitikmenimis. Kalbos tyrėjams ypač vertingi jo sukaupti gausūs vakarų aukštaičių šiauliškių šiaurinės dalies tarminės leksikos pavyzdžiai. Žagarėje kaip kalbininkas brendo ir Chackelis Lemche­nas, per ilgus savo profesinės veiklos metus parengęs ne vieną rusų–lietuvių kalbų žo­dyną, išvertęs (su kitais) ir redagavęs „Tarptautinių žodžių žodyną“, redagavęs ne vieną terminų žodyną. Taigi šiemet Lietuvių kalbos institutas konkursą „Mano žodynas“ nusprendė organizuoti kartu su Joniškio rajono savivaldybe ir Žagarės regioniniu par­ku. Žagarėje gruodžio 1–2 d. ir bus apdovanojami konkurso nugalėtojai.

 

Jūsų parašytų žodynų laukiame iki 2016 m. lapkričio 14 d. Darbus galima atnešti į Lietuvių kalbos institutą arba siųsti paštu tokiu adresu:

Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys

Konkursui „Mano žodynas“

P. Vileišio g. 5

LT-10308 Vilnius.

 

 

Primename, kad vienas konkurso dalyvis gali pateikti vieną darbą. Jūsų para­šytus žodynus vertins komisija, sudaryta iš Lietuvių kalbos instituto leksikografų, terminologų ir dialektologų. Taigi laukiame vienakalbių aiškinamųjų įvairių tipų lie­tuvių kalbos žodynų: bendrinės kalbos, tarminių, specialiųjų ir kitokių. Šiemet vėl bus skiriamos trys konkurso dalyvių grupės: 5–8 klasių mokiniai, 9–12 klasių mokiniai ir suaugusieji. Prizus geriausių žodynų autoriams steigia UAB „Biuro pasaulis“ ir LKI leidykla. Atskirą prizą „Biuro pasaulis“ žada skirti geriausią kanceliarinių priemonių žodynėlį parašiusiam asmeniui (įmonės vadovo Artūro Tumino teigimu, tokio žody­nėlio biurų darbuotojai jau seniai laukia).

 

Plačiau apie konkurso sąlygas skaitykite www.old.lki.lt ir feisbuko paskyroje Lituanis­tikos židinys. Išsamesnės informacijos galima teirautis ir elektroniniu paštu – mūsų adresas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

 

2012 ir 2014 m. konkurso dalyviai buvo atsiuntę pačių įvairiausių žodynų. Vertini­mo komisija ypač džiaugėsi įvairiais tarminiais žodynėliais, taip pat esame gavę vieto­vardžių, asmenvardžių, gyvūnų vardų, įvairių sričių terminų, rašytojų kalbos, nauja­žodžių, žargono ir kitokių žodynėlių. Labai tikimės, kad ir šiemet konkurso dalyviai bus išradingi, kūrybingi, o darbai į Lituanistikos židinį plauks ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš užsienio.

 

Nėr tėvynės be liežuvio –

Kiekvienas šitą gal suprasti –

Atimk kalbą nuo lietuvio,

Ir Lietuvos jau nesti.

(Silvestras Gimžauskas)

 

Konkurso „Mano žodynas“ rengėjai

 
2016-10-04

 

IŠLEISTAS NAUJAUSIAS ŽURNALO „ACTA LINGUISTICA LITUANICA“ TOMAS

 

 

 

Rugpjūčio pabaigoje pasirodė 74-asis „Acta Linguistica Lithuanica“ tomas, kuriame spausdinami Lietuvos ir užsienio mokslininkų straipsniai, įžvalga, apžvalga, recenzija. Leidinyje publikuotuose darbuose aptariamos semantikos, dialektologijos ir onomastikos problemos:

1. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė straipsnyje „Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija“ rašo apie pagalba įnagininko semantiką ir desemantizacijos požymius;

2. Tatjana Stoikova, remdamas lyginamąja tipologine analize, straipsnyje „Универсальные представления о человеке и мире в семантике соматических фразеологизмов с компонентом рус. нога, лтш. kāja, лит. koja“ aptaria rusų ir baltų idėjas apie žmogų ir pasaulį, užfiksuotas frazeologizmų su somatizmu koja semantikoje rusų, latvių ir lietuvių kalbose;

3. Dalius Jarmalavičius publikacijoje „XVII a. anoniminio rankraštinio žodyno „Lexicon Lithuanicum“ sudurtiniai vokiečių kalbos daiktavardžiai“ analizuoja XVII a. anoniminio rankraštinio vokiečių-lietuvių kalbų žodyno „Lexicon Lithuanicum“ vokiškų daiktavardžių dūrinius;

4. Anželika Smetonienė XVI–XVII a. LDK tekstuose esančius slavų kilmės veiksmažodžius aptaria publikuotame darbe „Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai“. Autorė darbe atkreipia dėmesį ir į jų darybos problemiškumą;

5. Daiva Aliūkaitė ir Danguolė Mikulėnienė straipsnyje „Perceptyviosios dialektologijos instrumentai ir tyrimų kryptys: variantų arealai mentaliniuose žemėlapiuose (Biržų atvejis)“ aptaria perceptyviosios dialektologijos nuostatų taikymo galimybę lietuvių regioninio variantiškumo tyrimuose ir pateikia trumpą perceptyviosios dialektologijos principų formavimosi istoriją. Tiriamosios straipsnio dalies pamatas – mokslinio projekto Bendrinės lietuvių kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje medžiaga;

6. Laura Geržotaitė jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminės savimonės tyrimą pristato straipsnyje „Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė: ribos mentaliniuose žemėlapiuose“. Tiriamąją medžiagą sudaro vienos iš svarbiausių perceptyviosios dialektologijos užduočių – mentalinio tarmių žemėlapio – duomenys;

7. Agnė Čepaitienė, pasitelkusi kiekybinius dialektometrijos metodus lietuvių tarmėms nagrinėti ir kiekybiškai įvertinusi skiriamąsias rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių patarmių ypatybes, siekia nustatyti tiriamųjų tarminę priklausomybę publikacijoje „Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis“;

8. Janina Švambarytė-Valužienė straipsnyje „Savitas kalbinis reiškinys šiauliškių plote (remiantis LKA punkto Nr. 73 medžiaga)“ pirmą kartą mokslo visuomenei pristato emfatinės dalelytės -agei ir jos variantų -agė, -agi vartojimą su veiksmažodžiais ir kitomis kalbos dalimis;

9. Anitra Roze publikacijoje „Frizētavu nosaukumi Latvijā: semantiskais aspekts“ analizuoja Latvijos kirpyklų ir grožio salonų pavadinimus ir šių ergonimų pasirinkimo motyvus bei kriterijus. Autorė taip pat siekia nustatyti, kurie iš šių pavadinimų yra populiariausi ir labiausiai paplitę;

10. Darius Ivoška straipsnyje „Bemerkungen zur Problematik der baltischen Ortsnamen westlich der Weichsel“ pateikia ir aptaria Vokiečių ordino foliante Nr. 105 (OF 105) užfiksuotų vandenvardžių ir vietovardžių naujus istorinius duomenis, susijusius su anksčiau užfiksuotais ir ne kartą analizuotais hidronimais ir oikonimais, kurie galbūt pateiks vertingos informacijos, taip reikalingos baltų tautų gyvento arealo vakarinei ribai nustatyti.

 

Įžvalgos autoriaus Algirdo Saudargo darbe „Fonosemantinės sakmės lietuvių kalbos žodyne“ išdėstytas požiūris, aiškinantis fonosemantinius reiškinius lietuvių kalboje.

Apžvalgų skiltyje taip pat pateikiama „Čekų baltistikos bibliografija“, kurią sudarė Eva Seitlová, Tereza Kabeláčová, Václav Blažek, Jindřich Čeladi ̇́n. Pateikiamos bibliografinės apžvalgos tikslas – surinkti čekų autorių darbus ir darbus, išleistus Čekijoje, kuriuose tyrinėjamos baltų kalbos, kalbotyra ir folkloras.

LXXIV Acta Linguistica Lithuanica numeryje taip pat skelbiama Jūratės Lubienės parengta recenzija „Birutė Vanagienė. Šiaurės vakarų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos“.

Periodinio leidinio numeryje pasidalinta ir prisiminimais apie išėjusius LKI darbuotojus Aldoną Jonaitytę bei Aloyzą Vidugirį.  

 

Leidinį sudarė vyriausioji redaktorė prof. dr. Grasilda Blažienė. Redagavo redakcinė kolegija. Redakcijos sekretorė – dr. Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė.

Žurnalo rengimą ir leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

 

Kviečiame susipažinti su šio tomo turiniu ir santraukomis. Ankstesnių žurnalo tomų turinius ir santraukas rasite LKI interneto puslapio periodinių leidinių skiltyje.

 

Įsigyti arba užsisakyti naujausią žurnalo tomą galite Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5, Vilnius), tel. nr. (8 5) 234 7194 arba el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

 
2016-09-28

 

EUROPOS KALBŲ DIENĄ LIETUVIŲ KALBA PRISTATYTA SANKT PETERBURGE

 

 

 

Rugsėjo 24 dieną Sankt Peterburge, Ermitaže, vyko tradicinis Europos kalbų dienai skirtas renginys „Atrask savo Europą“. Šis renginys Sankt Peterburge rengiamas bendradarbiaujant Europos Sąjungos atstovybei Maskvoje, Europos Sąjungos šalių generaliniams konsulatams Sankt Peterburge ir Ermitažui. Kilnojamąją edukacinę Instituto parodą „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“ šiame renginyje pristatė Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė ir Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Aurelija Tamulionienė. Parodos lankytojai galėjo susipažinti su lietuvių kalbos abėcėle, žodynu, istorija, lituanizmų paplitimu suomių, vokiečių, rusų, baltarusių ir kitose Europos kalbose. 

Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė parodos lankytojams vedė paskaitą, savo klausytojus kvietė į lietuvių kalbos pasaulį.

Norime pasidžiaugti, kad Lietuvos stendas parodoje sulaukė didžiausio lankytojų dėmesio.

 

 

 

 

 
2016-09-27

 

LKI SOCIOLINGVISTAI – ŽINIASKLAIDOS SEMINARE

 

 

 

 

Rugsėjo 28–29 d. vyks IV-oji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „ Kalbos ir žmonės: įvairovė ir darna“. Rytoj, rugsėjo 28 d., konferencijoje vyks žiniasklaidos seminaras apie TV ir radijo kalbos idealus bei realią vartoseną, kalbos raidą per paskutinius penketą dešimtmečių, žurnalistų geros kalbos standartus. Pranešimus skaitys ir diskutuoti kvies Lietuvių kalbos instituto mokslininkai (dr. Loreta Vaicekauskienė, dr. Laima Nevinskaitė, dr. Giedrius Tamaševičius, Ramunė Čičirkaitė) ir kiti svečiai.

Seminaras vyks Vilniaus universiteto J. Balkevičiaus auditorijoje. Kviečiame dalyvauti ir susipažinti su programa.

 

 

 
2016-09-27

 

2016 M. SPALIO 7 D. – SEMINARAS „TERMINOLOGIJA IR ŽODŽIŲ DARYBA“

 

 

 

Šių metų spalio 7 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) vyks mokslinis seminaras „Terminologija ir žodžių daryba“. Jame bus aptariami įvairūs aktualiausi terminų ir žodžių darybos klausimai. Pranešimus skaitys šie mokslininkai: doc. dr. Regina Kvašytė, doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Albina Auksoriūtė, doc. dr. Rasuolė Vladarskienė, Dr. Robertas Stunžinas, dr. Asta Mitkevičienė, dr. Alvydas Umbrasas.

 Kviečiame mokslininkus, kalbos tvarkytojus, mokytojus ir visus, kuriems aktuali terminologijos problematika, susipažinti su išsamesne programa ir ateiti prasmingai praleisti penktadienio dieną.

 
2016-09-26

 

Vyko XX tarptautinė ir visos Lenkijos onomastikos konferencija „Onomastika−Neo-Humanistika−Socialiniai mokslai“

 

 

 

Š. m. rugsėjo 21−23 d. Krokuvoje vyko Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos instituto Onomastikos skyriaus, Jogailos universiteto Lenkų kalbos fakulteto, Lenkų kalbos mokslo draugijos ir Lenkų švietimo akademijos organizuota XX tarptautinė ir visos Lenkijos onomastikos konferencija „Onomastika−Neo-Humanistika−Socialiniai mokslai“. Renginys organizuotas siekiant aptarti tikrinių vardų svarbą aiškinantis pasaulio, jos kultūros ir civilizacijos raidą, pabrėžti onomastikos tarpdalykiškumą ir ryšį su humanitariniais ir socialiniais mokslais bei jos vystymosi tyrimus ir perspektyvas. Konferencija taip pat skirta iškiliems lenkų kalbininkams ir onomastams − Janui Michaƚui Rozwadowskiui, Franciszekui Sƚavskiui, Kazimierzui  Rymutui – atminti bei profesorės Aleksandros Cieślikowos 80 metų jubiliejui paminėti.

 

Šiame renginyje dalyvavo tyrėjai iš Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Makedonijos, JAV, Italijos, Slovakijos, Bulgarijos, Rusijos ir Lietuvos. Lietuvai konferencijoje atstovavo LKI Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslininkai vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Grasilda Blažienė, vyresn. mokslo darbuotojai Rolandas Kregždys ir Laimutis Bilkis, mokslo darbuotoja Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė, doktorantas Darius Ivoška. Profesorė Grasilda Blažienė buvo konferencijos mokslinio komiteto narė. 

 

 

Daktarė Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė pirmininkavo sekcijai „Tikriniai žodžiai kaip vertinimo priemonė“.

 

 

Tyrėjų iš Lietuvos dalyvavimo renginyje svarbą per konferencijos atidarymą pabrėžė Jogailos universiteto rektorius prof. dr. Wojciechas Nowakas ir Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos instituto prof. dr. Barbara Czopek-Kopciuch.

 

Tris dienas vykusioje konferencijoje pranešimai skaityti 2 plenariniuose posėdžiuose ir 19 sekcijų. Pastarųjų tematika apėmė tradicinius ir modernius onomastikos tyrimus, kaip antai: tikriniai žodžiai literatūroje, onimai kalbų ir kultūrų sankirtoje, tikrinių vardų teorija ir metodologija, pasaulio vaizdas tikriniuose žodžiuose, tikriniai vardai turizmo srityje, seniausi onimai Lenkjos istorijoje ir kultūroje, tikriniai vardai lokalinio tapatumo liudytojai, asmenvardžiai istorijos dokumentuose, chrematonimija, hidronimijos problematika, tikriniai vardai ir politika, tikriniai vardai religijoje, tikrinių vardų neurolingvistiniai ir teoriniai aspektai, įvardijimo tendencijos, tikriniai vardai vertimuose ir žiniasklaidoje, onomastikos praeitis ir ateitis, toponimai istoriniame ir kultūriniame kontekste. Iš viso konferencijoje perskaityta 111 pranešimų. Penkis iš jų skaitė LKI Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslininkai. Profesorė Grasilda Blažienė skaitė pranešimą „Prūsiški onimai lenkų kalbos aplinkoje“. Vyresn. mokslo darbuotojas Rolandas Kregždys aptarė „Polonizmų žodyno“ onimus lietuvių kalboje, vyresn. mokslo darbuotojas Laimutis Bilkis išnagrinėjo lenkiškos kilmės lietuvių biblinių metaforinių vietovardžių motyvacijos ypatumus, mokslo darbuotoja Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė atskleidė onimų svarbą aiškinantis tautos pasaulio suvokimą, doktorantas Darius Ivoška pristatė Lenkijos ir šiuolaikinės Kaliningrado srities paribio oikonimų variantus, surinktus iš rankraštinių ordino dokumentų, ir aptarė patikimiausių prūsiškų resp. baltiškų bei slavų oikonimų šaltinių svarbą.

 

 

 

Taigi, konferencijoje įvairių šalių onomastikos tyrėjai pasidalijo naujausiais tikrinių žodžių tyrimais, įžvalgomis ir perspektyvomis. Šį LKI Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslininkų vizitą galima vertinti kaip dar vieną svarbų lietuvių onomastikos tarptautiškumo plėtojimo žingsnį.

 

 
2016-09-23

 

ALYTUJE BUVO PAKELTAS TARMIŲ PRESTIŽAS

 

 

 

 

Šį pirmadienį, rugsėjo 19 d., Lietuvių kalbos instituto geolingvistai savo žinias buvo visai dienai išgabenę į Alytų. Ten vyko alytiškiams skirta LKI organizuota edukacinė programa, sudaryta iš dviejų dalių.

 

Pirmoje dienos pusėje Alytaus kraštotyros muziejuje vyko seminaras „Tvarioji regiono tapatybė: kalbinė, kultūrinė ir ekonominė sinergija“. Jame pranešimus skaitė Lietuvių kalbos instituto mokslininkės prof. dr. Danguolė Mikulėnienė („Daugiafunkcis tarmių tyrimas – Lietuvos kalbinio kraštovaizdžio pagrindas“), dr. Violeta Meiliūnaitė („Tvariųjų tarmių patirtys: kaip uždirbti iš tarmės mokėjimo“), dr. Asta Leskauskaitė („Dzūkiškumas – nykstantis ar atsinaujinantis“), dokt. Agnė Čepaitienė („Šiuolaikiniai tarmių tyrimai: naujų metodų taikymas“) ir viešnia iš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prof. dr. Daiva Aliūkaitė („Lietuvos gimnazistų nuostatų tyrimas: mentalinių žemėlapių patirtis“).

 

Visą muziejaus salę gausiai užpildė mokytojai lituanistai, kultūros darbuotojai ir kiti susidomėjusieji. Jiems buvo pristatyti naujausi lietuvių kalbos tarmių tyrimai, aptarta patarmių ir jų ribų kaita, vartojimo prestižas, praktinė tarminio kalbėjimo nauda ir kt. Pagrindinis pranešimų akcentas buvo tas, kad, nors ir besikeičiančios, lietuvių kalbos tarmės tebėra gyvos ir aktyviai vartojamos. Taigi lieka tik skatinti jų, kaip pridėtinės regiono vertės ženklo, plėtojimą.

 

Antroje dienos pusėje mokslininkės persikvalifikavo į komisijos nares ir dalyvavo etnokultūrinėse varžytuvėse „Gimtoji tarmė – šiuolaikiškumo versmė“. Varžytuvės vyko Alytaus kultūros ir komunikacijos centre, kur susirinko apie 700 žmonių. Auditorija negailėjo plojimų į varžytuves atvykusiems žemaičiams, kuriems atstovavo Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“, suvalkiečių atsiųstai Kalvarijos savivaldybės kultūros centro liaudiškos muzikos kapelai „Akmenynai“ ir, žinoma, „namiškiams“ – dzūkų liaudiškos muzikos kapelai „Pivašiūnai“. Kolektyvai varžydamiesi turėjo komisijai pateikti su savo kraštu susijusį tarminį suvenyrą, pristatyti tarminį maršrutą – t. y. supažindinti su lankytinomis vietomis savame regione, ir papasakoti tarminį anekdotą. Be abejonės, svečiams teko ir gausiai dainuoti – tai jie mielai darė ir prisistatydami, ir atsisveikindami.

 

 

Netikėtais svečiais varžytuvėse tapo gruzinai. Trys Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai scenoje sudainavo dvi gruziniškas dainas ir vieną lietuvišką. Publika svečius priėmė labai šiltai, kartu niūniavo jų atliekamą „Suliko“. Šiuos dainuojančius studentus į renginį palydėjo jų dėstytojas prof. dr. Vidas Kavaliauskas ir kitas jo studentas, Gruzijos ambasados atstovas Giorgi Kobakhidze, per pusantrų metų išmokęs kalbėti lietuviškai.

 

 

 

 

Varžytuvės vyko itin draugiškai ir nuotaikingai: suvalkiečiams grojant, dzūkai vedė šokti žemaites, o po oficialiosios renginio dalies likę svečiai ir toliau mainėsi dainomis. Visi varžytuvių dalyviai buvo apdovanoti LKI leidyklos knygomis ir padėkos raštais.

 

 

 

 
2016-09-20

 

VYKSTA TARPTAUTINĖ EUROPOS KALBŲ INSTITUCIJŲ FEDERACIJOS (EFNIL) KONFERENCIJA

 

 

 

Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvių kalbos institutas, būdamas Europos kalbų institucijų federacijos (EFNIL) nariu, dalyvauja Federacijos Generalinėje asamblėjoje ir organizuojamoje konferencijoje. Šiemet, rugsėjo 19–21 dienomis konferencijos dalyviai susitinka Lenkijos sostinėje – Varšuvoje, tarptautinėje konferencijoje „Stereotipai ir lingvistiniai nusistatymai Europoje“.

 

 

 

Prof. H. H. Hahnas skaito pranešimą „Įvaizdis, kurį suvokiame patys, ir tas, kurį įsivaizduoja užsieniečiai. Kaip jie susiję?“

 

 

 

Prof. J. Bartminskis skaito pranešimą „Stereotipai gyvena kalboje“. Šio profesoriaus taip pat galėsime pasiklausyti netrukus Vilniuje vyksiančioje J. Jablonskio konferencijoje (rugsėjo 23–24 d.). Kviečiame!

 

 

 
2016-09-19

 

JAU ŠIĄ SAVAITĘ – 23-IOJI TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ J. JABLONSKIO KONFERENCIJA

 

 

 

Nuotrauka iš http://alkas.lt/

 

2016 m. rugsėjo 23–24 d. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius) vyks 23-ioji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Reikšmė kalboje ir kultūroje“, skirta iki šiol mažiausiai akcentuotai J. Jablonskio tyrimų sričiai – semantikai.

 

VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro organizuojamoje konferencijoje planuojama susitelkti į semantikos problemas senojoje raštijoje, tarmėse, bendrinėje kalboje, taip pat į kultūrinių reikšmių aspektus. Iš viso numatytos keturios sekcijos: Bendrinės kalbos sekcija; Dialektologijos sekcija; Etnolingvistikos sekcija; Senosios raštijos sekcija.

 

Kviečiame susipažinti su išsamia konferencijos programa ir dalyvauti.

 

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Kitas > Paskutinis >>