Narystės:

 
 

 

 

 
   

   
Naujienos
2016-09-19
 
LKI PRISIJUNGĖ PRIE TARPTAUTINIO KALBOS MUZIEJŲ TINKLO
 
 
 
 

Tarptautinis kalbos muziejų tinklas jungia įvairių tautų kalbos muziejus. Pagrindinis tarptautinio tinklo tikslas – skatinti supratimą apie kalbos visuomenėje vaidmenį, daugiakalbių visuomenių reikšmę ir kalbos muziejų svarbą. Ko gero, pasiekti tikslų dirbant ne vieniems, o iš įvairių pasaulio kraštų yra kur kas lengviau. Tad 2015 m. Norvegų kalbos ir literatūros centrui kilo idėja sujungti į vieną sąjungą įvairių tautų kalbos muziejus. Džiaugiamės, kad jau šią vasarą projektas buvo įgyvendintas ir mūsų Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ sėkmingai prisijungė prie šio tarptautinio muziejų tinklo. 
 

Skleisdami kalbos puoselėjimo svarbos idėją kiekvienoje valstybėje ir visame pasaulyje, Tarptautinio kalbos muziejų tinklo nariai dalinsis patirtimi, rengdami parodas, ekskursijas, kitus renginius, svarstys apie naujas, šiuolaikiškas renginių formas, patrauklias visuomenei. Tinklui priklausančių muziejų atstovai taip pat diskutuos konkrečios srities ar viso pasaulio kalbos klausimais, svarstys apie tarptautinių projektų galimybes ir įgyvendinimo planus. 

 

Šiuo metu Tarptautiniam kalbos muziejų tinklui priklauso šie nariai: Hebrajų kalbos akademija (Izraelis), Kanadiečių kalbos muziejus (Kanada), Norvegų kalbos ir literatūros centras (Norvegija), Dr. Johnsono namai (Anglija), Esperanto kalbos muziejus (Austrija), Iniciatyva pasaulio kalbų muziejui (Vokietija), „Mundolingua“ (Prancūzija), Vuko ir Dositejaus muziejus (Serbija), Nacionalinis kalbos muziejus (JAV), Anglų kalbos projektas (Anglija) ir Lietuvių kalbos institutas (LKI) (Lietuva). 

 

Džiaugiamės, kad turime galimybę skleisti lietuvių kalbos svarbą, puoselėjimą ir istoriją tarptautinėje erdvėje, tačiau taip pat svarbu, kad kalbos svarba tvirtai būtų suvokta valstybės viduje bei kiekvieno tautos piliečio širdyje. „Lituanistikos židinys“ atviras visiems kiekvieną darbo dieną. 

 

 
2016-09-16

 

2016 M. RUGSĖJO 19 D. GEOLINGVISTAI KELIAUJA Į ALYTŲ

 

 

2016 m. rugsėjo 19 d. 13–16 val. Alytaus kraštotyros muziejuje vyks seminaras „Tvarioji regiono tapatybė: kalbinė, kultūrinė ir ekonominė sinergija“. Seminaras skiriamas mokytojams lituanistams, kultūros darbuotojams ir visiems kitiems susidomėjusiems.

 

18–20 val. persikelsime į Alytaus kultūros ir komunikacijos centrą, kuriame vyks etnokultūrinės varžytuvės „Gimtoji tarmė – šiuolaikiškumo versmė“.

 

Renginius organizuoja Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras ir partneriai iš Alytaus. 

 

 

 
2016-09-15

 

 

TYRĖJO IŠ NEPALO PASKAITOS AKIMIRKOS

 

 

 

 

Vakar Lietuvių kalbos institute klausėmės svečio iš Nepalo, tyrėjo RAGHUNATHO ADHIKARIO, paskaitos „Lietuvių, sanskrito ir nepaliečių kalbų bendrieji lingvistiniai ypatumai“.

 

Paskaitos metu tyrėjas pristatė savo surinktą tyrimo medžiagą, dalijosi įžvalgomis apie pastebėtus lietuvių, nepaliečių ir sanskrito kalbų žodžių panašumus. Smagu atrasti, kad tarp tokių tolimų kraštų kalbų taip pat esama sąsajų, kurios ateityje galėtų tapti didesnių lietuvių ir nepaliečių kalbų tyrimų dalimi.

 

Džiugu, kad taip pat turėjome progą susipažinti su šio tolimo krašto kultūra. Raghunathas Adhikaris papasakojo įdomių faktų apie savo tautos istoriją, žmones ir nepaliečių kalbą. Paskaitoje dalyvavę vyrai netgi galėjo pasimatuoti nepaliečių nešiojamas kepuraites. O mes diskusijų metu svečią vaišinome juoda duona ir tradiciniu lietuvišku sūriu su medumi bei obuoliene. Mūsų svečiui šis receptas labai patiko.

 

Tikimės, kad viešnagė Lietuvoje, pažintis su Lietuvių kalbos instituto archyvais, biblioteka, moksline literatūra tyrėjui bus naudinga ir motyvuos ieškoti bei tirti toliau.

 

 

 

 

 

 
2016-09-08

 

MALONIAI KVIEČIAME Į TYRĖJO IŠ NEPALO PASKAITĄ!

 

 

Rugsėjo 14 d. visus maloniai kviečiame dalyvauti svečio iš Nepalo, tyrėjo RAGHUNATHO ADHIKARIO, paskaitoje „LIETUVIŲ, SANSKRITO IR NEPALIEČIŲ KALBŲ BENDRIEJI LINGVISTINIAI YPATUMAI“.

 

Paskaitos dalyviai turės progą ne tik susipažinti su Nepalo kultūra ir nepaliečių kalbos ypatybėmis, bet ir atrasti nepaliečių kalbos panašumų su lietuvių ir sanskrito kalbomis. Paskaitos metu bus apžvelgiama gretinamų kalbų vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje, kalbos taip pat išsamiai bus lyginamos tarpusavyje semantiniu požiūriu.

 

Jaukiai popietei ir diskusijai kviečiame susirinkti Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius), rugsėjo 14 d., 15 val.

 

 

 

 
2016-09-08

LKI MT Rinkimų komisijos NUTARIMAI                                                                                                                                    

 

                                                                                                                                           Lietuvių kalbos instituto

                                                                                                                                   Mokslo tarybos rinkimų komisijos

                                                                                                                                                Skelbimas

 

Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos rinkimų komisija (N. Morozova (pirmininkė), D. Murmulaitytė, E. Pesliakaitė) 2016 m. rugsėjo 7 d. posėdyje nutarė nustatyti šias 2016 lapkričio 9 d. įvyksiančių LKI MT nario iš Instituto administracijos laisvai vietai užimti rinkimų datas:

1. iki 2016 m. spalio 24 d. (įskaitytinai):

  • LKI administracija Rinkimų komisijai pateikia kandidatų į LKI Mokslo tarybą sąrašą ir kt. dokumentus (posėdžio protokolą, rašytinius keliamų kandidatų sutikimus eiti Mokslo tarybos nario pareigas ir kt., žr. LKI Mokslo tarybos rinkimų reglamento 17 punktą);
  • dokumentus (žr. Reglamento 15 ir 17 punktus) pateikia save keliantys kandidatai;
  • norintys balsuoti iš anksto ar rinkimų dieną būti atšaukti iš atostogų apie tai informuoja Rinkimų komisiją.

2. 2016 m. spalio 28 d. Rinkimų komisija skelbia kandidatų sąrašą.

3. 2016 m. lapkričio 4 d. 9–12 val. LKI salėje vyks išankstinis balsavimas (esant pageidaujančių balsuoti iš anksto, apie tai pranešus iki 2016 m. spalio 24 d. (įskaitytinai)).

Primintina, kad balsuoja rinkimų dieną LKI dirbantys (etatiniai ir pagal projektus) mokslo darbuotojai. Balsavimo teise norintys pasinaudoti atostogaujantieji (kasmetės, vaiko priežiūros, kūrybinės atostogos), nedarbingi ar komandiruoti LKI mokslo darbuotojai 2016 m. lapkričio 9 d. turi būti atšaukti iš atostogų arba balsuoti iš anksto.

Rinkimų komisijai pateikiamus dokumentus renka Rinkimų komisijos sekretorė E. Pesliakaitė.

LKI Mokslo tarybos rinkimų reglamentą žr. LKI tinklalapyje.

Kilus neaiškumų prašome rašyti N. Morozovai el. paštu  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai  arba E. Pesliakaitei el. paštu  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

 
2016-09-08

 

DĖMESIO!

 

 

2016 lapkričio 9 d.  vyks LKI Mokslo Tarybos nario iš Instituto administracijos laisvai vietai užimti rinkimai.

 

 

 

 
2016-09-01

 

GERBIAMI KOLEGOS,

 

Lietuvių kalbos institutas sveikina visus rugsėjo 1-osios, Mokslo ir žinių dienos, proga ir linki ryžto, kantrybės ir užsidegimo, įgyvendinant naujas idėjas, nuveikiant prasmingus darbus, bei gražių akimirkų, džiaugiantis pasiekimais.

 

 

 

 

 
2016-08-31

 

LKI MINI M. L. RĖZOS 240-ĄSIAS GIMIMO METINES 

 

 

 

Paskutinį vasaros savaitgalį LKI bendruomenės nariai dalyvavo IX-ojoje regioninėje folkloro šventėje „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje. Šiemet ši šventė buvo skirta Kuršių nerijoje gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms paminėti. Šventės metu ši asmenybė prisiminta netradiciškai.

 

Įvairių sričių specialistai susirinko į kūrybines dirbtuves „Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose: Martynas Liudvikas Rėza“. Kūrybinėse dirbtuvėse svečiai klausėsi paskaitų, kurias skaitė Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir KSU rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis. Dalyviai tarpusavyje diskutavo, įkvėpti folklorinės krašto aplinkos, kėlė naujas idėjas.

 

Kupini įspūdžių ir jūros oro, LKI bendruomenės nariai palydėjo vasarą.

 

Nuoširdžiai dėkojame Liudviko Rėzos kultūros centrui už kvietimą ir gražų priėmimą. 

 

 

 
2016-08-25

 

LKI kviečia dalyvauti nacionaliniame konkurse MANO ŽODYNAS 2016

 

 

 

Nė nesusimąstydamas kiekvienas žmogus gyvena savitų žodžių planetoje, tačiau užrašyti to gali ir nesugalvoti. Autentiškas žodynas – žmogaus, bendruomenės, gyvenvietės, profesijos ar pan. – didelė vertybė. Norėdami sukurti sąlygas šiai vertybei įgyti apčiuopiamą pavidalą, Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir jame veikiantis interaktyvus lietuvių kalbos muziejus Lituanistikos židinys kas antrus metus organizuoja nacionalinį konkursą – MANO ŽODYNAS.

 

 

Rašyti žodyną – jau tradicija

 

Tampa tradicija organizuojant šį konkursą nukreipti žvilgsnį į kurią nors Lietuvos vietą ir asmenybę. 2012 m. konkursas buvo skirtas pirmojo lietuvių kalbos žodyno sudarytojui Konstantinui Sirvydui ir rengtas drauge su Anykščių savivaldybe. 2014 m. MANO ŽODYNAS organizuotas su Zarasų rajono savivaldybės viešąja biblioteka. Tais metais konkursas buvo skirtas Kazimiero Būgos (1879–1924) Lietuvių kalbos žodyno pirmojo sąsiuvinio 90-mečiui paminėti. Nuo šio sąsiuvinio prasidėjo didysis „Lietuvių kalbos žodynas“.

 

 

Pamiršti žodynininkai

 

Šiemet konkursas siekia atgaivinti užmirštų žodynininkų atminimą. MANO ŽODYNAS 2016 leis prisiminti tokius ne iki galo žmonių sąmonėje ryškius žodžių rinkėjus kaip Chackelis Lemchenas, Matas Slančiauskas, Jurgis Šlapelis ir kiti. Kalbininkas, pedagogas, kultūros veikėjas J. Šlapelis atsidavęs rengė ir leido žodynus okupuotame Vilniuje, rinko ir į korteles kruopščiai surašė dešimtis tūkstančių žodžių iš įvairių Lietuvos vietovių.

Tautosakininkas, knygnešys M. Slančiauskas 1903 m. išleido žodynėlį, kuriame buvo surašyti keli šimtai žymių vardų ir tarptautinių žodžių su lietuviškais atitikmenimis, jis kalbotyrai nusipelnė ir surinkęs gausą Žagarės tarminės leksikos pavyzdžių. Žagarėje kaip kalbininkas brendęs Ch. Lemchenas paliko lietuvių kalbotyroje įsimintiną pėdsaką parengęs darbą Lietuvių kalbos įtaka Lietuvos žydų tarmei, taip pat 1949 m. ir 1955 m. pasirodė jo parengtas Rusų–lietuvių kalbų žodynas. Būtent dvi pastarosios asmenybės pasufleravo konkurso geografiją šiemet kelti į šiaurės Lietuvą – Joniškio rajono savivaldybę, o konkrečiai – Žagarę. Ten vyks konkurso nugalėtojų apdovanojimai 2016 m. gruodžio 1–2 dienomis. Prizus geriausių žodynų autoriams steigia UAB „Biuro pasaulis“ ir LKI leidykla.

 

Kiekvienas gali pabūti leksikografu

 

Savo žodyną konkursui sukurti gali kiekvienas norintis. Rezultatai bus grupuojami pagal tris amžiaus grupes: 5–8 klasių moksleiviai, 9–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Kalbos žodynus galima kurti įvairius: bendrinės kalbos, tarminius (bendruosius arba teminių grupių: augalų, grybų, žuvų, vardų, amatų, drabužių, valgių, įrankių ir kitų pavadinimų), specialiuosius (žargono, klaidų, skolinių, naujažodžių, rašytojų kalbos, sinonimų, frazeologijos, vietovardžių, vandenvardžių, pravardžių), istorinius ir kitokius (pvz., kanceliarinių priemonių pavadinimų žodynas, kompiuterijos terminų žodynas, žemės ūkio padargų pavadinimų žodynas ir pan.).

Kurdami žodyną, parašykite trumpą įvadą. Nurodykite, kokio tipo žodyną sukūrėte, kiek žodžių sudaro žodyną, iš kur jie, kuriais metais rinkti. Kiekvieną žodyno žodį paryškinkite ir pateikite naujoje eilutėje. Prie žodžio nurodykite jo reikšmę. Jei žodis turi ne vieną reikšmę, jas numeruokite arabiškais skaitmenimis. Po žodžio aiškinimo, jeigu yra, kursyvu pateikite vartojimo pavyzdžių. Būtinai nurodykite savo vardą ir pavardę, konsultavusio mokytojo (ar kito asmens) pavardę, amžių, adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Konkurso dalyvis gali pateikti tik vieną darbą. Konkursas vyksta iki 2016 m. lapkričio 14 d. Visi konkurso dalyviai siunčia savo darbus paštu arba pristato adresu Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, konkursui „Mano žodynas“, P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva.

 

Visa aktuali informacija, susijusi su konkursu, bus skelbiama tinklalapyje www.old.lki.lt ir feisbuko paskyroje Lituanistikos židinys https://www.facebook.com/lituanistikoszidinys/?ref=bookmarks.

Kilus klausimams, rašykite paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

 

Konkurso nuostatai.

 
2016-08-22

 

JAU VYKSTA KONFERENCIJA „RAŠYTINIS PALIKIMAS IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS – EL’MANUSCRIPT-2016“

 

 

Šiandien (2016-08-22) ryte prasidėjo Lietuvių kalbos instituto ir partnerių organizuojama konferencija „RAŠYTINIS PALIKIMAS IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS – EL’MANUSCRIPT-2016“. Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotojai dr. V. Meiliūnaitei tarus sveikinimo žodžius, įvyko konferencijos atidarymas.

 

Kviečiame klausytis konferencijos pranešimų bei dalyvauti mokyklos paskaitose nuo šiandien iki pat penktadienio (2016-08-26). Konferencijos metu galite pasirinkti pranešimų temas iš kelių Jums aktualių sekcijų: 1) XML ir TEI naudojimas rengiant ir apdirbant tekstus bei publikuojant skaitmeninius resursus; 2) Istoriniai ir lingvistiniai tyrimai kaip skaitmeninių resursų informacinė bazė, 3) Teorinės ir taikomosios kompiuterinės šaltinotyros problemos, 4) Skaitmeninė leksikografija, 5) Skaitmeniniai resursai kaip istorinių ir lingvistinių tyrimų bazė, 6) Istoriniai ir diachroniniai korpusai, 7) Lematizacija ir morfologinis viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų tekstų ženklinimas.

 

Konkrečios pranešimų temos pateiktos išsamioje konferencijos programoje.  

 
2016-08-18

 

JAU NETRUKUS – KONFERENCIJA „RAŠYTINIS PALIKIMAS IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS – EL’MANUSCRIPT-2016“

 

 

 

 

2016 m. rugpjūčio 22–28 dienomis maloniai visus kviečiame dalyvauti Lietuvių kalbos instituto ir partnerių organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Rašytinis palikimas ir informacinės technologijos – El'Manuscript-2016.

 

Konferencijoje bus diskutuojama apie rankraštinių ir senųjų leidinių tekstų šiuolaikinių saugojimo, aprašymo, apdorojimo, analizės ir publikavimo priemonių kūrimą ir praktinį pritaikymą. Taip pat bus svarstomos problemos, susijusios su humanitarinių skaitmeninių išteklių rengimu ir panaudojimu mokslinėje ir pedagoginėje veikloje.

 

Konferencijos metu planuojama ir mokyklos veikla. Konferencijos svečiai kviečiami į paskaitas, praktinius užsiėmimus, išplėstines demonstracijų ir konsultacijų sesijas, kurios leis plačiau susipažinti su įvairiomis informacinėmis sistemomis ir darbo su šiomis sistemomis metodais.

 

Konferencija vyks Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius).

 

Kviečiame pasižvalgyti po konferencijos programą.

 
2016-08-16

 

LIETUVOS AMBASADORIUS GRUZIJOJE LANKOSI LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTE

 

 

2016-08-12 Lietuvių kalbos institute taip pat viešėjo ir Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Giedrius Puodžiūnas. Susitikimo metu ambasadorius ir Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė aptarė Lietuvos ir Gruzijos bendradarbiavimo kalbų srityje klausimus ir lietuvių kalbos sklaidos Gruzijoje galimybes. Susitikimo dalyviai taip pat svarstė apie galimą Lietuvių kalbos instituto pagalbą Gruzijai, einančiai europinės integracijos keliu.

 
2016-08-12

 

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTE – NORVEGIJOS AMBASADORĖ

 

 

 

2016-08-04 Lietuvių kalbos institute lankėsi Lietuvos ambasadorė Norvegijoje Izolda Bričkovskienė. Viešnią pasitiko Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. J. Zabarskaitė ir direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams dr. V. Meiliūnaitė. Susitikimo metu visi drauge aptarė Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimo galimybes. Ambasadorė itin domėjosi naujausia Lietuvių kalbos instituto metodine medžiaga ir pasakojo, kad Norvegijoje vaikai labai nori mokytis lietuvių kalbos. Tuo džiaugdamiesi susitikimo dalyviai nusprendė, kad būtų puiku Norvegijoje pristatyti Lietuvių kalbos instituto kilnojamąją parodą „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“. Susitikimo pabaigoje ambasadorė taip pat apsilankė Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejuje – „Lituanistikos židinyje“.

 
2016-07-29

 

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTE SVEČIUOJASI KROATIJOS AMBASADORIUS

 

 

 

Šiandien (2016-07-29) Lietuvių kalbos institute viešėjo Kroatijos ambasadorius p. Krešimir Kedmenec. Jaukaus susitikimo metu Kroatijos ambasadorius, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. J. Zabarskaitė ir prof. habil. dr. S. Temčinas aptarė Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimo galimybes kalbų srityje. Nuspręsta daugiau dėmesio skirti kroatų ir lietuvių kalbų filologiniams tyrimams. Atsisveikindami susitikimo dalyviai pažadėjo ir toliau nuolatos keistis informacija ir palaikyti glaudžius ryšius.

 

 
2016-07-25

 

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTAS IŠLEIDO DR. R. KREGŽDŽIO „LIETUVIŲ KALBOS POLONIZMŲ ŽODYNĄ“

 

 

 

Dr. R. Kregždys – humanitarinių mokslų srities filologijos mokslų krypties daktaras, Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas. 2012 m. jis pradėjo rengti lietuvių kalbos polonizmų žodyną, registruodamas lenkų kalbos skolinius, užfiksuotus įvairaus laikotarpio lietuvių kalbos rašto paminkluose ir vartojamus lietuvių bendrinėje kalboje bei jos šnektose. Šiandien žodyną sudaro 2 tomai: „Lietuvių kalbos polonizmų žodyno specifikacija“ ir „Lietuvių kalbos polonizmų žodynas“.

 

Pirmame tome apibrėžiama lietuvių kalbos polonizmų žodyno specifikacija ir lenkybių identifikavimo metodika bei kriterijai (288 p.). Antrame tome pateikiamas išsamus lietuvių kalbos polonizmų mokslinis žodynas (764 p.). Jame polonizmai skirstomi į tris grupes: monogeninius, neapibrėžtuosius, alternatyviuosius. Tai pirmieji „Studia Etymologica Baltica“ (StEB) serijos tomai.

 

StEB – recenzuojamas ir redakcinę kolegiją turintis tęstinis mokslo leidinys, pradėtas publikuoti 2016 m. Lietuvių kalbos institute. StEB tiriamasis objektas – lietuvių ir / ar kitų baltų kalbų struktūriniai elementai, jų identifikacija ir kodifikacija bei lyginamoji istorinė analizė. Pirmųjų tomų leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą. Leidinį (StEB I–II) redagavo atsakingoji redaktorė prof. dr. (HP) G. Blažienė, mokslinis redaktorius dr. H. Bichmeier ir redakcinė kolegija: prof. dr. V. Blažek, prof. habil. dr. O. Bušs, prof. habil. dr. P. Dini, prof. habil. dr. I. Jansone, prof. dr. B. Joseph, prof. dr. G. Keydana, dr. R. Kregždys, prof. dr. D. Pakalniškienė, prof. D. Petit, prof. dr. P. Vanags. Recenzavo – dr. R. Hammel, prof. habil. dr R. Roszko, prof. habil. dr. Z. Sawaniewska-Mochowa.

 

Suformuoti lietuvių kalbos lenkybių kodifikavimo kriterijai ir etiologinė skolinių apibrėžties sistema yra itin reikšminga įvairių sričių specialistams: lingvistams, istorikams, kultūrologams, sociologams. Leidinys taip pat sudomins kiekvieną, kuriam aktualus ir įdomus lietuvių ir lenkų tautų kalbinis ir kultūrinis paveldas.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Kitas > Paskutinis >>